„Klaipėdos nafta“ iš SGD terminalų trūkumo rinkoje finansinės naudos neturės

SGD terminalas su didžiausiais dujų pardavėjais pagal ilgalaikes sutartis pradės dirbti nuo kitų metų pradžios. Tuomet įsigalios ir nauja nustatyta terminalo išdujinimo paslaugų kaina, kuri bus 1,41 euro už MWh.

Tai gan maža kaina, palyginti su šiuo metu esančia gamtinių dujų kaina rinkoje, kuri siekia apie 300 eurų už MWh.

Teoriškai valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ galėtų net skelbti aukcionus ir turimus savo pajėgumus parduoti daugiausia mokantiems klientams.

Tačiau įmonė to daryti negali, nes jos paslaugų kainos yra fiksuotos, jas tvirtina Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT).

„Įmonė finansinės naudos negaus“, - sako Mindaugas Navikas, KN komercijos direktorius.

Anot jo, nauja terminalo pajėgumų paskirstymo tvarka padės tik užtikrinti terminalo veiklos saugumą ir tęstinumą.

Aštuoni klientai

„SGD terminalas pagal naują modelį turėtų pradėti veikti nuo 2023-iųjų. Rugsėjį turėtų paaiškėti, kam bus rezervuoti ilgalaikiai pajėgumai“, - teigia KN reguliuojamos veiklos vadovas Vaidotas Bručkus.

Anot jo, paskirstymai prasidės rugsėjo 5 dieną, paraiškas bus galima teikti 10 dienų. Prioritetai - paraiškos dydis, prašomų pajėgumų trukmė, jeigu bus daugiau norinčiųjų, nei terminalas gali pasiūlyti, vienas iš principų gali būti ir toks: pirmas atėjai - pirmas gavai.

Pretendentų paraiškos bus vertinamos atsižvelgus į jų finansinius pajėgumus, su sankcijų taikymu susijusiais aspektais, konkrečia vykdoma veikla regione, informacija apie krovinių šaltinį, patirtį SGD rinkoje.

Nuo terminalo veiklos pradžios juo naudojasi aštuoni klientai iš Baltijos šalių, Norvegijos, Lenkijos, tarp jų - ir nuo rugsėjo laikinai veiklą stabdanti Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“.

Planuojama, kad 2023 m. sausio 1 d. - 2033 m. sausio 1 d. laikotarpiui bus paskirstyti 4 SGD terminalo pajėgumų paketai po 6 TWh per metus (24 TWh). Metinės procedūros metu planuojama paskirstyti dar nuo 6 iki 9 TWh SGD terminalo išdujinimo pajėgumų.

NAUDA. Mindaugas Navikas, AB „Klaipėdos nafta“ komercijos direktorius, sako, kad įmonės iš ilgalaikių sutarčių su terminalo pajėgumų naudotojais finansinės naudos neturės.  Edgaro VALECKO nuotr.

Numatoma, kad skirstant metinius pajėgumus prioritetas teks paskirtajam tiekimui ir SGD terminalo klientų einamųjų metų dujų paklausos tenkinimui.

Skiriant neatidėliotinos rinkos pajėgumus bus atsižvelgiama į poreikį dujų importui prireikus užtikrinti izoliuotą elektros energetikos sistemos darbą, o nesant tokios būtinybės - dujų paklausai patenkinti pavieniais atvejais.

Tikėtina, kad visi SGD terminalo klientai negalės užsitikrinti norimų SGD terminalo ilgalaikių pajėgumų, nes siūlomi tik keturi ilgalaikiai pajėgumų rezervavimo paketai.

M. Navikas sako, kad pajėgumų skirstymo procesą prižiūrės ir jo skaidrumą vertins VERT. Jis tikisi, kad ilgalaikius terminalo pajėgumus sieks rezervuoti ir didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje „Achema“, kuri ne tik pati vartoja dujas trąšoms gaminti, bet ir dalyvauja dujų prekybos rinkoje regione.

„Vakarų ekspresas“ teiravosi ir „Achemos“ pozicijos šiuo klausimu, bet atsakymo kol kas negavo.

Dujos iš Amerikos

Nuo vasario 24-osios SGD terminale aptarnaujami tik didieji dujovežiai, 81 proc. dujų atvežama iš JAV, 10 proc. - iš Norvegijos, 5 proc. - Egipto, 4 proc. - Rusijos (iki vasario 24 dienos).

„Nuo gegužės terminalas apkrautas maksimaliai. (...) Šie metai ne tik mums, bet ir visai Europai bus rekordiniai“, - teigė M. Navikas.

SGD terminalo išdujinimo pajėgumai šiuo metu siekia 3,75 mlrd. kubinių metrų (realus technologinis - iki 38 TWh). Su dabartiniais pajėgumais jis per metus galėtų priimti maždaug 38-39 didžiuosius krovinius.

Šiuo metu svarstoma galimybė pajėgumus išplėsti iki 5 mlrd. arba 6,25 mlrd. kubinių metrų. Pagal vieną plėtros scenarijų turėtų būti plečiamos SGD terminalo krantinės infrastruktūros ir dujotiekio techninio pajėgumo praplėtimo galimybės, pagal antrąjį - laivo-saugyklos „Independence“ išdujinimo pajėgumų didinimas.

Išplėtus terminalą per metus jame galėtų būti aptarnauta iki 60 didžiųjų dujovežių.

Užsidirbs tarpininkai

Akivaizdu, kad Lietuva nepasinaudos galimybe užsidirbti iš rinkoje susiklosčiusios situacijos, nes šiandien galiojančios SGD terminalo paslaugų kainos praktiškai tik padengia terminalo eksploatacijos išlaidas.

Dar keisčiau atrodo, kad didelė dalis naudos iš SGD terminalo iškeliaus į užsienį. Metinis terminalo pajėgumas yra išdujinti apie 3,8 milijardo kubinių metrų dujų per metus.

Lietuvos poreikis siekia apie 2 milijardus kubinių metrų per metus. Daugiau nei pusę šio kiekio sunaudoja „Achema“, kuri šiuo metu sustabdė trąšų gamybą naudojant dujas.

Taigi mažiausiai pusė per SGD terminalą tiekiamų dujų šiandien iškeliauja į užsienį. Ateityje išplėtus terminalo galimybes 2/3 terminalo dujų būtų skiriama užsienio rinkai.

Visiškai nėra aišku, kam tarptautinėje rinkoje dirbančiam terminalui reikalingas valstybinis reguliavimas ir paslaugų kainos fiksavimas.

M. Navikas sako, kad Europoje galioja bendras SGD terminalų rinkos reguliavimas, tačiau plačiau jo nekomentuoja.

Jis tikina, kad nors ir esant reguliuojamai terminalo paslaugų kainai, jo išplėtimas ateityje galėtų sumažinti terminalo išdujinimo paslaugų kainą.

Tai pajustų ir Lietuvos vartotojai, nors didžioji dalis naudos tektų užsienio rinkoms ir dujų prekybos tarpininkams.