Klaipėdos meras apie uosto plėtrą: visi plėtros planai turi būti atsakingai derinami su miestu

„Nepaisant rinkų svyravimų, sudėtingos geopolitinės situacijos ir kitų iššūkių, pirmą ketvirtį susumuoti rezultatai yra praktiškai tokie patys, kaip ir rezultatai pirmą ketvirtį praėjusiais metais“, – vertindamas Klaipėdos jūrų uosto būklę, Seimo Ekonomikos komitete sakė M. Skuodis.

Jis akcentavo, kad Klaipėdos uosto ateities planuose figūruoja penkti pagrindiniai tikslai, tarp jų – uosto gilinimas bei pietinės uosto dalies plėtra.

Marius Skuodis.

„Pirmiausia – reikia uostą maksimaliai išgilinti, kad galėtume pabaigti gilinimo diskusijas ir į uostą, užtikrinant saugą ir maksimalų pralaidumą, priimti maksimalaus dydžio laivus, visus kurie atplaukia į Baltijos jūrą. Tai yra pirmas prioritetinis tikslas kalbant apie išlaidas į infrastruktūrą.

Antras dalykas – susikoncentruokime į pietinės dalies pilną išvystymą ir plėtrą.

Svarbu ne tik pietinė uosto dalis, bet ir visa Klaipėdos miesto infrastruktūra: kaip keliaus į tą miesto dalį visi krovinių ir keleivių srautai“, – sakė jis.

Susisiekimo ministras taip pat vardino, kad svarbiais tikslais išlieka žaliojo kurso uoste įgyvendinimas, procesų skaitmeninimas bei inovacijos, taip pat – tolesnė krovinių diversifikacija.

„Dabartinis diversifikacijos lygis yra uosto privalumas, bet atsižvelgiant į visus iššūkius – faktas, kad šiai sričiai dėmesio reikia skirti tik daugiau“, – sakė jis.

Savo ruožtu Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas pabrėžė, kad uostas yra miesto dalis, tad visi infrastruktūros plėtojimo darbai turėtų būti derinami su miesto interesais.

Vytautas Grubliauskas. / lrytas.lt nuotr.

„Nepamirškime vienos esminės nuostatos – uostas yra mieste. Dėl to visi plėtros planai, visi derinimo dalykai turėtų būti atsakingai ir jautriai derinami ir diskutuojami su miestu.

O tai, kad ministerija mato perspektyvą uosto plėtros pirmiausia šiame kontekste, net ir su dabartine krova pietinėje dalyje, tai, manau, yra racionalu, adekvatu.

Bet tuo pat metu turime spręsti ne tik tai, kas vyksta akvatorijoje.

Krovinių išvežimas ir atvežimas sausumos keliu per pietinę dalį yra ne ką mažiau svarbu“, – tikino jis.

Tuo metu Klaipėdos uosto generalinis direktorius Algis Latakas, pristatydamas uosto veiklą šių ir praėjusių metų laikotarpiais, teigė, kad uosto veiklos apimčių tendencija yra auganti.

„Uostas šiandien yra gana geroje pozicijoje: praėjusius metus baigė gana gerais skaičiais, buvo pakrauta beveik 48 mln. t. Augimo tendencija yra nemaža – 6,1 proc. Viena iš svarbiausių augimo priežasčių – ilgalaikis planavimas ir per 30 metų priimti sprendimai Klaipėdos uosto atžvilgiu pasiteisino ir buvo teisingi“, – tvirtino jis.

Visgi A. Latakas pažymėjo, kad vis dar didelę uosto krovos dalį sudaro rizikingos Baltarusijos ir Rusijos rinkos.

Algis Latakas. / 15min.lt nuotr.

„(...) esame apsupti tam tikrų rinkų, kurios daro įtaką Klaipėdos uosto krovai.

Suprantame, kad yra rinkos, kurios yra labai rizikingos: kroviniai iš Baltarusijos sudaro virš 30 proc.

Klaipėdos uosto krovos, t. y. apie 16 mln. t per metus. Tuo metu matome, kad Rusijos rinka traukiasi kasmet, krovinio dydis mažėja“, – sakė jis.

A. Latakas džiaugėsi, kad kasmet didėja lietuviškų krovinių krovos apimtys.

„Lietuviški kroviniai, kurie keliauja per Klaipėdos uostą, auga. (...) Tai yra džiuginantis dalykas: taip keičiami tam tikri kroviniai, kurie neatvažiuoja iš Rytų“, – sakė jis.

A. Latako teigimu, Klaipėdos uosto krova per 10 metų augo 31 proc., tuo metu pirmo šių metų ketvirčio krova išliko stabili, kraunama apie 3,8 mln. t. Klaipėda išlieka ketvirtu uostu regione.

Tuo metu investicijos į uostą per pastaruosius 10 metų siekė 433,2 mln. eurų. 2021–2024 m. laikotarpiu į uosto infrastruktūrą planuojama investuoti per 379 mln. eurų.