Klaipėdos LEZ investuotojai pernai sumokėjo 75 mln. EUR mokesčių

Šių metų prognozes kol kas sunkina nežinomybė dėl energijos ir žaliavų kainų, pasaulio ekonominės padėties ir karo Ukrainoje baigties.

Didžiausią impulsą pernykščiam Klaipėdos LEZ įmonių apyvartos šuoliui davė polimerų ir energetikos srities kompanijų veikla, glaudžiai susijusi su pasaulinėmis žaliavų kainomis. Kita vertus, didesnį ar mažesnį pajamų augimą pernai fiksavo absoliuti dauguma LEZ investuotojų.

Savo ruožtu bendras Klaipėdos LEZ įmonių eksportas, pernai siekęs 594 mln. EUR, buvo 24% didesnis nei 2020 m. Toks LEZ įmonių rezultatas prilygsta 1,7% visos Lietuvos eksporto.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, praėjusių metų rezultatai daugiausia atspindi popandeminį atsigavimą ir tam tikrus pasiūlos bei paklausos disbalansus. Nors iki karo Ukrainoje įmonės gana pozityviai vertino ir šių metų perspektyvas, kilę nauji neapibrėžtumai dėl žaliavų, energetikos, tiekimo, infliacijos bei bendros pasaulio ekonominės padėties lėmė naują atsargumo fazę.

„Padėties nedramatizuojame, tačiau verslas kol kas bando suprasti, kas vyksta ir toliau vyks globaliose rinkose. Džiaugiamės, kad prieš kurį laiką mūsų bendruomenės pasirinkta strateginė mokslinių tyrimų, inovacijų, aukštesnės pridėtinės vertės veiklos ir tvarumo kryptis yra gerokai atsparesnė įvairiems sukrėtimams nei tradicinė gamyba. Vis dėlto mums patiems, Klaipėdai ir visai Lietuvai būtina dar aktyviau ieškoti naujų būdų ne tik pritraukti investuotojus į jau jų laukiančią infrastruktūrą, bet ir pasiūlyti jų esamus ir būsimus poreikius atitinkančių talentų“, – komentuoja E. Kiudulas.

LEZ veikiantys investuotojai pernai taip pat sumokėjo 75 mln. EUR mokesčių (Sodros, PVM ir GPM) – 17% daugiau nei užpernai. Klaipėdos LEZ investuotojų prekių ir paslaugų pirkimai Lietuvoje pernai sudarė 269 mln. EUR arba 1,2% daugiau nei užpernai, o iš viso LEZ investuotojų bendruomenė uždirbo 106 mln. EUR grynojo pelno – apie 3 kartus daugiau nei 2020 m.

Investuotojo statusą turinčių įmonių darbuotojų skaičius – apie 2300 – atėjus ir išėjus keliems investuotojams per metus praktiškai nepakito. Iš viso Klaipėdos LEZ teritorijoje veikia daugiau kaip 100 įmonių ir dirba apie 5000 darbuotojų: greta oficialių investuotojų veikia dar bent dukart tiek aptarnaujančių logistikos, apsaugos, priežiūros bei kitų verslų.

Pasak „Luminor“ banko vyr. ekonomisto Žygimanto Maurico, Lietuvos pramonės sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės augimas ES nusileido tik Airijai, o gerus pramonės rezultatus lėmė sparčiai augančios investicijos bei Lietuvos įmonių pademonstruotas lankstumas keičiantis pasaulinėms tiekimo ir gamybos grandinėms.



„Pramonės sektorius Lietuvai svarbus dar ir tuo, kad šios įmonės yra tarsi kitų sektorių darbdaviai – 1 euras sukurtos pridėtinės vertės pramonėje papildomai sukuria 0,85 EUR kitiems sektoriams – transportui, IT, finansų ir verslo paslaugoms, statybai, žemės ūkiui ir energetikai. Dėl to lietuviškos pramonės sektoriaus plėtra yra ypač svarbi Klaipėdos uostui, kuris gali diversifikuoti savo veiklą ir dalinai sumažinti nuostolius dėl prarastų tranzito iš Baltarusios ir Rusijos pajamų. Įdomu tai, kad pramonės sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė, skaičiuojant vienam gyventojui, Klaipėdos regione yra didesnė nei Vilniaus regione, o pagal šį rodiklį Klaipėdos regionas tik nežymiai (3%) nusileidžia Lietuvoje pirmaujančiam Kauno regionui“, – komentuoja Ž. Mauricas.

E. Kiudulo teigimu, aptarnaujančių įmonių ekosistema yra dar viena akivaizdi investicijų pritraukimo vertė – viena darbo vieta investuotojo statusą turinčioje įmonėje sukuria dar mažiausiai vieną aptarnaujančią darbo vietą vien tik LEZ teritorijoje.

„Pernai Klaipėdos LEZ ir vėl turėjome metus, kai visų laikų įmonėms suteikta pagalba – 70,5 mln. EUR – atsipirko greičiau nei per metus vien sumokėtų mokesčių pavidalu (75,3 mln. EUR). Todėl kviečiu miesto ir ypač valstybės organizacijas toliau suremti pečius ieškant naujų būdų talentams ir investicijoms pritraukti“, – sako E. Kiudulas.

Prieš 20 metų įkurtoje Klaipėdos LEZ veikiantys Lietuvos ir užsienio investuotojai yra įgyvendinę ir suplanavę 782,7 mln. EUR investicijų. Didžiausius praėjusių metų Klaipėdos LEZ naujų investicijų ir plėtros projektus pernai įgyvendino bendrovės „Rehau“, „Retal Baltic Films“,  „Roteksas“, „Elme Metall“, „Glassbel Baltic“, „Pack Klaipėda“, „Capella Baltic“, „Gelsta“, „Elektrinio transporto sistemos“ ir „Orion Global PET“.