„Klaipėdos energijos“ konversija - maksimalaus varianto link

Klaipėdos savivaldybės užsakymu padarytą „Klaipėdos energijos“ teritorijos (Danės g. 8) konversijos studiją politikai ir valdininkai vertina kaip vieną geriausių tokio pobūdžio produktų, kuriuos pavyko nupirkti.

Studiją rengusios įmonės „Bauland“ vadovas Donatas Baltrušaitis pateikia specialistų atliktus preliminarius skaičiavimus, kurie rodo, kad šios dienos kainomis „Klaipėdos energijos“ maksimalios konversijos kaina (išlaidos) gali būti apie 40 milijonų eurų su PVM.

„Klaipėdos energija“ skaičiuoja, kad vien naujos elektrinės statyba šiaurinėje miesto dalyje kainuotų per 15 milijonų eurų. Kita dalis, per 20 milijonų eurų, būtų miesto išlaidos, reikalingos sutvarkyti Danės krantines, nutiesti pėsčiųjų tiltą į kitą upės pusę, sutvarkyti kelius, komunikacijas ir kitą viešą infrastruktūrą.

Milijoninės investicijos

Tačiau tokios miesto išlaidos galėtų pritraukti kelis kartus daugiau investicijų. „Bauland“ atliktoje studijoje prognozuojama, kad į teritoriją galima būtų pritraukti per 100 milijonų eurų privačių lėšų. Teritorijoje pagal galiojantį detalųjį planą maksimaliai butų galima išvystyti iki 64 000 kvadratinių metrų ploto komercinių ir gyvenamosios paskirties pastatų. Naujai suformuotuose kvartaluose galėtų būti pastatyta apie 500-600 naujų modernių butų.

„Siūlome rinktis maksimalų variantą, nes jei investuotojai nematys realaus politinio sprendimo iškelti šilumos gamybą, jie greičiausiai bijos ir investuoti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė D. Baltrušaitis.

Milijoninė vertė

Pasak bendrovės „Newsec“ analitiko Mindaugo Kulboko, buvo atliktas dabar esančios „Klaipėdos energijos“ teritorijos ir pastatų vertinimas naudojant diskontuotų pinigų srautų būsimos vertės metodą. Nustatyta, kad pradinė galimų parduoti trijų iš valstybės nuomojamos žemės sklypų kaina galėtų būti apie 15,5 milijono eurų su PVM.

„Yra keli žemės pardavimo variantai, tačiau realiausias ir trumpiausias būtų, kad pati “Klaipėdos energija„ pardavinėtų savo teritorijoje esančius pastatus “, - sako M. Kulbokas. Anot jo, pastatus ir žemės nuomos teisę siūloma pardavinėti aukciono būdu, todėl galutinė gauta pinigų suma turėtų būti didesnė.

Klaipėdos miesto tarybos narė, anksčiau buvusi ir „Klaipėdos energijos“ stebėtojų tarybos nare Judita Simonavičiūtė tai pat pritaria, kad miestas turėtų rinktis maksimalų „Klaipėdos energijos“ teritorijos konversijos variantą.

Ar reikia naujos katilinės?

„Kad šilumos gamyba turi būti iškelta, yra užfiksuota 2012 metais parengtame teritorijos detaliajame plane, už tai apklausoje pasisakė ir miesto gyventojai“, - primena J. Simonavičiūtė. Anot jos, pradiniame etape pardavusi du šalia veikiančios elektrinės esančius sklypus „Klaipėdos energija“ galėtų pradėti planuoti naujos elektrinės statybą.

„Tačiau ir dėl jos dar kyla klausimų: ar tikrai reikalinga nauja elektrinė, ar tikrai ji turi būti kūrenama dujomis, kai energetika persiorientuoja į alternatyvias kuro rūšis, ir ar tinkama vieta yra Kaštonų gatvė“, - kelia klausimus J. Simonavičiūtė. Anot jos, tiek statant naują elektrinę, tiek teritoriją pritaikant miestiečių poreikiams reikia planuoti pritraukti ir ES lėšas.

„Klaipėdos energijos“ atstovas Arūnas Liubinavičius sako, kad rezervinės šilumos gamybos galios šiaurinėje miesto dalyje reikia, nes čia aktyviai plečiasi naujos gyvenamosios statybos.

„Šioje teritorijoje veikia keli nepriklausomi elektros energijos gamintojai, tačiau jie neturi įsipareigojimų vykdyti nenutrūkstamo energijos tiekimo“, - nuosavos elektrinės būtinybę grindžia A. Liubinavičius.

Bet kokiu atveju pagrindinis „Klaipėdos energijos“ akcininkas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri ir turėtų priimti galutinius sprendimus, suderinusi juos su UAB „Gren Klaipėda“ ir kitais smulkiaisiais akcininkais, kad ateityje įgyvendinant projektą būtų išvengta teisinių ginčų.

Sprendimai pavasarį

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis sako, kad artimiausiu metu bus išnagrinėta konversijos studijos medžiaga ir bus rengiami pasiūlymai politikams sprendimui priimti.

„Jau kitų metų pradžioje klausimas turėtų būti pateiktas koalicinei ar net miesto Tarybai“, - sako G. Neniškis. Pasak jo, nors sprendimai dėl konversijos dar tik laukia, kai kurie darbai, kurie būtini miestui, jau vykdomi. Jau rengiamas šalia esančių Danės ir Artojų gatvių sujungimo projektas nutiesiant naują kelio atkarpą. Tikimasi, kad jau kitais metai jis galėtų būti pradėtas įgyvendinti.

Pati „Klaipėdos energijos“ konversija pagal planą turėtų būti įgyvendinta iki 2030 metų.

Studija, rengusi „Bouland“, skaičiuoja, kad projektą galima realizuoti per septynerius metus.

Šiluma nebrangs?

Skaičiuojama, kad „Klaipėdos energija“, pardavusi dabar jai priklausantį turtą, galėtų už tuos pačius pinigus pastatyti naują elektrinę ar kitais būdais užtikrinti stabilų energijos tiekimą. Todėl konversijos įgyvendinimas neturėtų įtakos šilumos kainų augimui.

Klaipėdos miesto tarybos narys Arūnas Tuma priminė, kad dalį Savivaldybei priskiriamų išlaidų viešai infrastruktūrai vystyti gali prisiimti būsimi privatūs investuotojai. Jam pritaria ir D. Batrušaitis, kuris sako, kad tokių pavyzdžių yra sostinėje, kai privatus investuotojas padengia iki 50 procentų viešos infrastruktūros įrengimo kaštų.