Kas laukia verslo Lietuvai nutraukus investicinius susitarimus su Rusija ir Baltarusija?

Abiejų šių sutarčių tikslas, jas sudarant dar 1999 metais, buvo skatinti Lietuvos investuotojų investicijas Rusijoje bei Baltarusijoje (o taip pat šių valstybių investuotojų investicijas Lietuvoje) ir užtikrinti palankią investicinę aplinką.

Be to, jei užsienio investicijoms valstybė savo veiksmais pakenktų pažeidžiant sutarčių nuostatas, abi sutartys suteikia investuotojams vieną iš seniausių ir patikimiausių teisinių instrumentų kovoje prieš valstybę – galimybę nešališkame tarptautiniame arbitraže reikšti reikalavimus valstybei dėl sutarties pažeidimų, tokių kaip, pavyzdžiui, turto ekspropriacijos ar diskriminavimo.

Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, Užsienio reikalų ministerijos siūlymas nutraukti sutartis yra motyvuojamas besitęsiančia beprecedente Rusijos ir jos bendrininkės Baltarusijos karine agresija prieš Ukrainą ir šių valstybių vykdomais šiurkščiais tarptautinės teisės pažeidimais.

Be to, teisės aktų projektų dokumentuose nurodoma, kad praktikoje tarpvalstybinis ekonominis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir šių valstybių agresorių ir taip yra visiškai sustabdytas. Todėl šių valstybių verslo investicijos Lietuvoje neturėtų būti skatinamos, o Lietuvos verslas, investuojantis šiose valstybėse ar apie tai svarstantis, turėtų įsivertinti Rusijos ir Baltarusijos rinkų rizikingumą.

Jei Lietuva priimtų siūlomus įstatymų projektus, abiejų sutarčių nutraukimas įsigaliotų praėjus 12 mėnesių nuo Lietuvos pranešimų apie nutraukimą Rusijai ir Baltarusijai.

Beje, toks Lietuvos žingsnis sektų kitų Baltijos valstybių pavyzdžiu: Latvija analogiško pobūdžio sutarties su Baltarusija nutraukimą inicijavo dar 2022 metų pabaigoje, tuo tarpu Estijos investicijų skatinimo ir apsaugos sutartis su Baltarusija nėra įsigaliojusi. Be to, nei Latvija, nei Estija, nėra sudariusios analogiškų sutarčių su Rusija.

Ką tai reiškia Lietuvos investuotojams?

Tęsiantis Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą bei Baltarusijos kolaboravimui su Rusijos režimu, didžioji dauguma Lietuvos investuotojų jau ėmėsi priemonių nutraukti verslo ryšius su šiomis valstybėmis ir išvesti savo investicijas iš minėtų rinkų.

Tačiau dėl neprognozuojamų Rusijos ir Baltarusijos režimų veiksmų, toks pasitraukimas gali išprovokuoti Rusijos ir Baltarusijos valstybių veiksmus, kuriais siekiama nusavinti, perimti į režimo rankas ar kitaip pakenkti užsienio investicijoms ir Lietuvos investuotojų turtui.

Todėl net ir iki karinės agresijos buvusiems iš šiuo metu jau pasitraukusiems Lietuvos investuotojams Rusijos ir Baltarusijos rinkose išlieka aktuali galimybė nešališkame arbitraže reikšti reikalavimus prieš valstybes agresores ir jų neteisėtus ekspropriacinius ar diskriminacinius veiksmus.

Dvišalėms investicijų apsaugos sutartims nutrūkus, Lietuvos investuotojai, ateityje nusprendę investuoti Rusijoje ar Baltarusijoje, nebeturėtų galimybės gintis prieš neprognozuojamus režimus, kreipiantis į tarptautinį arbitražą, o ginti savo pažeistas teises galėtų nebent nacionaliniuose teismuose arba diplomatinėmis priemonėmis.

Tačiau situacija nėra tokia pesimistinė pataruoju metu iš šių rinkų pasitraukusiems ar esamiems investuotojams – pagal vadinamąsias sutarčių „saulėlydžio“ nuostatas (angl. sunset clauses), net ir nutrūkus šioms investicijų apsaugos sutartims, esami investuotojai išlaikys galimybę ginti savo teises dar 10 metų po sutarčių nutraukimo, įskaitant ir galimybę inicijuoti ginčą tarptautiniame arbitraže prieš savo įsipareigojimus pažeidusią valstybę.

Komentaro autoriai – advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotieji partneriai Simona Budreikaitė ir dr. Tadas Varapnickas.