Karas verslo nesužlugdė: geležinkeliais iš Ukrainos į Lietuvą gabenamų krovinių srautas pradėjo sparčiai didėti

Pirmaisiais karo mėnesiais nutrūkęs susisiekimas tarp dviejų šalių atsigauna – šiuo metu į Lietuvą atkeliauja vis daugiau žemės ūkio gaminių, o į Ukrainą pradedama gabenti nafta ir jos produktai.

Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, krovinių gabenimas tarp Lietuvos ir Ukrainos visiškai sustojo, tačiau jau gegužės mėn. „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pradėjo vykdyti žemės ūkio produkcijos gabenimą iš Ukrainos į Klaipėdos jūrų uostą alternatyviu maršrutu per Lenkijos teritoriją.

Europos Sąjunga (ES) ir Ukraina šiuo metu organizuoja vadinamuosius „solidarumo koridorius“, kuriais Ukrainos transporto sistema sujungiama su Baltijos šalių jūrų uostais. Lietuva yra aktyvi tokių koridorių veiklos dalyvė.

„Iki rugsėjo mėn. į Klaipėdos jūrų uostą buvo pervežta apie 50 tūkst. t žemės ūko produkcijos iš Ukrainos.

Pastaraisiais mėnesiais žemės ūkio krovinių gabenimo apimtys yra išaugusios ir siekia apie 15 tūkst. t.

Bendrovė birželį į Ukrainą per Lenkiją taip pat pradėjo gabenti naftą ir jos produktus.

Per tris vasaros mėn. jų pervežta apie 40 tūkst. tonų“, – Alfa.lt teigė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovė Kotryna Dzikaraitė.

Pastaraisiais mėnesiais žemės ūkio krovinių gabenimo apimtys yra išaugusios ir siekia apie 15 tūkst. t per mėnesį.

Bendrovės duomenimis, 2021 m. iš Lietuvos į Ukrainą buvo pervežta 1,5 mln. t krovinių, daugiausia naftos ir jos produktų, taip pat trąšų. Tuo pačiu laikotarpiu iš Ukrainos į Lietuvą buvo pervežta apie 0,2 mln. t krovinių, daugiausia žemės ūkio produkcijos.

Lyginant 2021 m. ir 2022 m. sausio–rugpjūčio mėn., dėl Rusijos karo Ukrainoje krovinių srautai iš Lietuvos į Ukrainą sumažėjo 86 proc., iš Ukrainos į Lietuvą – 18 proc.

Po sankcijų atsisuko į Vakarus

Kai Rusija šių metų vasario 24 d. pradėjo karinę invaziją į Ukrainą, o Vakarai paskelbė sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, reikšmingo krovinių srauto netekę „Lietuvos geležinkeliai“ ėmėsi įgyvendinti planą, kuris apima tris pagrindines kryptis: veiklos efektyvumo didinimo, sąnaudų mažinimo, diversifikacijos ir plėtros į naujas rinkas, ypač Vakarų Europos.

„Įgyvendindama beprecedentę transformaciją, LTG krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ siekia prisitaikyti prie pakitusios verslo aplinkos pati ir padėti tai padaryti savo klientams, kurie šiuo metu ieško būdų perorientuoti tiekimo grandines į Vakarus“, – teigė K. Dzikaraitė.

Lyginant 2021 m. ir 2022 m. sausio–rugpjūčio mėn., dėl Rusijos karo Ukrainoje krovinių srautai iš Lietuvos į Ukrainą sumažėjo 86 proc., iš Ukrainos į Lietuvą – 18 proc.

Šiuo metu valstybės valdoma geležinkelių bendrovė telkia dėmesį į Lietuvos klientų poreikius, aktyviai veža Lietuvos žemės ūkio produkcijos augintojų derlių į Klaipėdos jūrų uostą.

„Bendrovė taip pat vykdo intermodalinius pervežimus tarp Kauno intermodalinio terminalo ir Duisburgo Vokietijoje, anksčiau šį mėn. pasirašė memorandumą su Italijos bendrovėmis dėl geležinkelio koridorių tarp Lietuvos, Duisburgo ir Italijos vystymo, kartu su Baltijos šalių partneriais vysto „Amber Train“ maršrutą, kuris pradėjus vykdyti reguliarius reisus, tarp trijų Baltijos šalių sukurs efektyvų ir konkurencingą krovinių gabenimo koridorių tarp Šiaurės ir Vakarų Europos“, – teigė K. Dzikaraitė.

Įsteigė įmones Lenkijoje ir Ukrainoje

Siekiant diversifikacijos tikslų, reikšmingą vaidmenį atlieka dvi „LTG Cargo“ antrinės bendrovės – „LTG Cargo Polska“ ir „LTG Cargo Ukraine“.

„LTG Cargo Polska“ šiuo metu dėmesį telkia į tris pagrindines sritis – bendradarbiavimą su „LTG Cargo“ ir kitomis kompanijomis vystant intermodalinių krovinių gabenimo koridorius tarp Lietuvos ir Vakarų, vietinius krovinių vežimus bei pagalbą gabenant krovinius iš Ukrainos į Lietuvą.

Šiuo metu auganti bendrovė jau turi 70 darbuotojų (palyginti metų pradžioje „LTG Cargo Polska“ komandą sudarė 23 žmonės).

Bendrovė rugpjūčio pabaigoje pradėjo gabenti krovinius nauju vietiniu Lenkijos maršrutu Gdanskas–Slavkovas. Juo du kartus per savaitę ketinama vežti Lenkijos logistikos bendrovės „Laconi International“ krovinius.

Prieš karą Ukrainoje šių metų vasarį įsteigta, tačiau vėliau veiklą sustabdžiusi „LTG Cargo Ukraine“ atnaujino darbą birželį.

„Sprendimas atnaujinti „LTG Cargo Ukraine“ veiklą priimtas įvertinus reikšmingai išaugusį verslo klientų iš Ukrainos poreikį gabenti grūdus ir kitus krovinius iš šalies“, – paaiškino K. Dzikaraitė.

Sprendimas atnaujinti „LTG Cargo Ukraine“ veiklą priimtas įvertinus reikšmingai išaugusį verslo klientų iš Ukrainos poreikį gabenti grūdus ir kitus krovinius iš šalies.

Veiklą atnaujinusi bendrovė teikia ekspedijavimo paslaugas Ukrainoje bei padeda klientams organizuoti krovinių gabenimą geležinkeliais per Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos teritorijas.

„Dar šiemet bendrovė kartu su partneriais planuoja pradėti teikti visas krovinių gabenimo iš Ukrainos į Lietuvą organizavimo paslaugas. Bendrovė ir toliau telkia visą būtiną dėmesį į darbuotojų saugumą, todėl veikla vykdoma nuotoliniu būdu“, – teigė K. Dzikaraitė.

ES ir Ukrainos „solidarumo koridoriai“

Šią savaitę vykusioje Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje Briuselyje ministrai susitiko su Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministru Mykola Solskiy.

ES ir Ukrainos žemės ūkio ministrų susitikime tartasi, kaip toliau gerinti susisiekimą su Ukraina, kad net ir krizės metu būtų užtikrinta nuolatinė dvišalė prekyba ir pasaulinis aprūpinimas maistu.

ES ir Ukrainos žemės ūkio ministrų susitikime tartasi, kaip gerinti susisiekimą su Ukraina, kad net ir krizės metu būtų užtikrinta nuolatinė dvišalė prekyba ir pasaulinis aprūpinimas maistu.

Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigiamai vertino ligšiolinį ES ir Ukrainos „solidarumo koridorių“ veikimą, tačiau pabrėžė, kad būtina išlaikyti eksportą per atvertus Ukrainos Juodosios jūros uostus ir laikytis vieningo ES atsako, paneigiant Putino režimo skleidžiamą dezinformaciją.

K. Navickas pristatė Lietuvos dalyvavimą „solidarumo koridorių“ veikloje ir siūlymus, kaip būtų galima geriau išnaudoti jų potencialą Ukrainos transporto sistemą efektyviai sujungiant su Baltijos šalių jūrų uostais.

„Tai ilgalaikėje perspektyvoje galėtų svariai prisidėti prie Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto, taip pat sustiprintų ES ir Ukrainos dvišalę prekybą.

Šiuo klausimu labai svarbi EK lyderystė ir koordinavimas, taip pat finansavimas infrastruktūros investicijoms.

Tikiu, kad visiems bendradarbiaujant pavyks pasiekti efektyvesnio „solidarumo koridorių“ veikimo ir dar labiau integruoti Ukrainą į Europos šeimą“, – sakė K. Navickas.

Laivais – per užminuotą akvatoriją

Alfa.lt primena, kad Rusija ir Ukraina šių metų vasarą pasirašė susitarimus su Turkija dėl koridoriaus iš Odesos ir dviejų kaimyninių uostų į Stambulo sąsiaurį įkūrimo. Jis yra 310 jūrmylių ilgio ir trijų jūrmylių pločio.

Liepos 22 d. Rusija panaikino uostų blokadą, leisdama laivams naudotis sukurtu koridoriumi. Rusijai susitarimu leista per Juodąją jūrą eksportuoti grūdus ir trąšas.

Sutartis galioja iki lapkričio vidurio.

Ukrainos laivai dabar nukreipia grūdų laivus į užminuotą uosto akvatoriją ir iš jų, o Turkija tikrina laivus, kad sumažintų Rusijos baimę dėl ginklų kontrabandos.

Tačiau ukrainietiškų grūdų importas Juodosios jūros uostų didele dalimi priklauso nuo to, ar laivybos kompanijos bus pasirengusios siųsti savo laivus į Ukrainą.

Kad iš Ukrainos per mėnesį būtų eksportuota 3 mln. t žemės ūkio produktų, šalies Juodosios jūros uostuose kasdien reikėtų pakrauti 15 laivų. Tačiau laivybos kompanijos dėl saugumo nesiryžta siųsti laivų į karo niokojamą Ukrainą.

Ukrainietiškų grūdų importas Juodosios jūros uostų didele dalimi priklauso nuo to, ar laivybos kompanijos bus pasirengusios siųsti savo laivus į Ukrainą.

Ukrainos vyriausybė anksčiau teigė, kad rugsėjį galės eksportuoti 3 mln. t, spalį – 4 mln. t grūdų.

Iki šiol Ukraina stengėsi grūdus eksportuoti kelių ir geležinkelių transportu. ES „solidarumo koridoriais“ Ukrainos grūdai gabenami per Baltijos jūros Klaipėdos, Gdynės, Svinousčio ir Rumunijos Konstancos uostus.

Tačiau importą sausumos keliais riboja infrastruktūros trūkumas – Ukraina sausuma gali eksportuoti daugiausia 10 proc. išauginamo grūdų derliaus.

alfa.lt

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Sidebar placeholder