Kalėdoms dovanų nebus – dėkokite husiams

Šiuo jūros keliu vyksta apie 12-15 proc. pasaulio prekių, todėl didžiausioms laivybos kompanijoms nukreipus laivus per pietų Afriką, kroviniai užsakovus pasieks vėluodami.

Manoma, kad aplenkdami įprastą maršrutą per Sueco kanalą laivai plauks iki dviejų savaičių ilgiau. Taigi, dauguma Azijoje įsigytų prekių Europą pasieks jau po švenčių.

Analitikai prognozuoja, kad laivybos krizė Raudonojoje jūroje pakels ir prekių kainas: nafta jau brangsta, o padidėjusios draudimo ir degalų sąnaudos galiausiai guls ant vartotojų pečių.

Kroviniai atkeliaus po švenčių

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad per Raudonąją jūrą keliauja apie 15 proc. pasaulio prekybos. „Akivaizdu, kad pasaulio tiekimo grandinė tam tikrą laiką bus sutrikusi, ir tai problema“, – pabrėžė jis.

Ekonomistas kartu atkreipė dėmesį, kad alternatyvus jūrų kelias iš Azijos į Europą per Afrikos pietinį pakraštį yra 10 dienų ilgesnis.

„Tai gera naujiena, nes tik 10 dienų ilgesnis. Tai reiškia, kad įmonės, kurios užsakė įvairius komponentus ar plataus vartojimo prekes, jas gaus vėliau, bet ne stipriai vėliau. 10 dienų vėlavimas nėra malonus dalykas, bet tai ne tas tarpas, kuris smarkiai sutrikdytų verslą“, – svarstė A. Izgorodinas.

Ekonomistas prognozuoja, kad dėl įvykių Raudonojoje jūroje daugumą prekių užsakovus Europoje pasieks jau po Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių.

Tačiau reikšmingo infliacijos padidėjimo dėl krizės Artimuosiuose Rytuose A. Izgorodinas neprognozuoja.

„Žaliavų kaina pastaruoju metu rinkoje gana ženkliai krito. Naftos kaina yra gerokai žemesniame lygyje, negu matėme rugsėjo mėnesį. Be to, naujausia statistika rodo, kad Kinijos eksporto kainos krenta dviženkliu tempu. Ir krenta sparčiau negu pasaulio žaliavų kainos. Tai reiškia, kad teoriškai išlieka nedidelė infliacijos tikimybė, bet antros infliacijos bangos rizika dėl įvykių Raudonojoje jūroje yra labai maža“, – spėjo ekonomistas.

Labai rimta padėtis

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad pastarųjų kelių dienų pranešimai apie laivybos bendrovių sprendimus keisti jų laivų plaukimo maršrutą ir vengti Raudonosios jūros, o vietoje jos plaukti aplink Afriką, turi būti vertinami labai rimtai, ypač jeigu tokie laivybos įmonių sprendimai bus ne trumpalaikiai.

„Tai reikštų, kad bet kokių krovinių – ar tai būtų nafta, suskystintos gamtinės dujos (SGD), trąšos ar konteineriai – gabenimas ilgėtų 10-14 dienų, o tai būtų nemažas iššūkis tiekimo grandinėms. Ir akivaizdu, kad išaugusius kaštus plaukiant ilgiau reikėtų padengti pirkėjams – jau dabar matome, kad ateina žinutės, jog vėl auga konteinerių iš Azijos į Europą gabenimo frachtai“, – pasakojo T. Povilauskas.

Vis dėlto, pasak ekonomisto, gerai tai, kad transportavimo frachtai šiais metais buvo nusileidę į istoriškai mažą lygį dėl to, kad nebuvo jokios įtampos krovinių rinkoje, nes prekių prekyba šiemet pasaulyje neaugo.

„Todėl tas frachtų šuoliukas yra nuo žemo lygio ir dabar labai svarbu sekti, kaip reaguos JAV, Jungtinė Karalystė ir kitos karinius laivus turinčios valstybės. Kokie bus jų sprendimai dėl saugios laivybos Raudonojoje jūroje užtikrinimo“, – sakė T. Povilauskas.

Ekonomistas pastebėjo, kad istoriškai, jeigu žaliavų rinkoje tiekimo problema greitai išsisprendžia, kainų pokyčiai būna trumpalaikiai.

„Bet jeigu laivyba liks nesaugi ilgam, tai gali rimtai sujaukti prekybos srautus pasaulyje, o to dabar mažiausiai reiktų pasaulio ekonomikai“, – svarstė T. Povilauskas.

Nafta jau brangsta

Tarptautinis energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas atkreipė dėmesį, kad Raudonoji jūra yra labai svarbus jūrų kelias naftai, o ir kitoms prekėms gabenti.

„Padažnėjus husių atakoms, kai puolami ne tik Izraelio, bet ir kitų šalių, pavyzdžiui, Norvegijos, laivai, jau 7 iš 10 didžiausių jūrų transporto kompanijų pakeitė savo laivų maršrutus: jie plaukia pro Gerosios Vilties kyšulį, aplink Afriką. Tai pabrangina pervežimą ir pailgina prekių pristatymo laiką. Kadangi Raudonoji jūra siauru, tik apie 30 km pločio sąsiauriu, esančiu prie Jemeno, jungiasi su Indijos vandenynu, husiai lengvai gali pulti laivus dronais ir raketomis, – jie tuo ir naudojasi“, – pastebėjo V. Jankauskas.

Energetikos ekonomistas pritarė kai kurių analitikų išsakomoms baimėms, kad dėl šios krizės brangs nafta ir kai kurios kitos prekės.

„Nafta jau pabrango, bet tikrai nedaug: „Brent“ rūšies nafta gruodžio pradžioje kainavo 72-73 JAV dolerių už barelį, dabar apie 78 JAV dolerius. Bet tai gerokai mažiau nei lapkričio ar spalio mėnesį, kai buvo pabrangusi net iki 93 JAV dolerių. Dujos pagrindinėje ES biržoje TTF dabar tekainuoja tik 34 eurus už megavatvalandę (Eur/MWh). Netgi ateities sandoriai visai ateinančiai žiemai neviršija šio skaičiaus, kai spalio mėnesį buvo pabrangę iki 50 Eur/MWh“, – teigė V. Jankauskas.

Ekspertas neatmetė tikimybės, kad jeigu įtempta situacija Raudonojoje jūroje išliks, naftos kainos dar kiek paaugs, tačiau nemano, kad jos pasieks bent 90 JAV dolerių už barelį.

„JAV jau surinko šalių koaliciją, kurios pasiųs patrulius į Raudonąją jūrą, tai galėtų tikrai pagerinti padėtį. Blogiausias scenarijus būtų, jei įsikištų Iranas, tada tikrai atsilieptų naftos kainoms. Na, bet atrodo, tai mažai tikėtina: per daug didelis tarptautinis spaudimas“, – svarstė V. Jankauskas.

Ekspertas prognozuoja, kad dujų kainos Europoje neturėtų bent kiek žymiau kilti, nes dujų saugyklos dar beveik pilnos, žiema savo nagų per daug nerodo, o ir pagrindiniai dujų tiekėjai vamzdynais yra Norvegija ir Alžyras, o suskystintų dujų – JAV.

Stabdo komercinę laivybą

Šiomis dienomis daugėjo pranešimų, kad pasaulio prekybinės laivybos kompanijos stabdo laivų siuntimą per Raudonąją jūrą po to, kai Didžiosios Britanijos ir JAV kariškiai numušė dešimtis bepiločių orlaivių, kuriais civilinius laivus atakuoja husiai.

„Dievo šalininkais“ pasivadinę husiai yra ginkluota islamistų grupuotė, kontroliuojanti didžiąją dalį šiaurės Jemeno. Husiai bepiločiais orlaiviais ir raketomis atakuoja Izraelio ir Amerikos taikinius nuo spalio 7 d., kai „Hamas“ surengė išpuolį prieš Izraelį, per kurį žuvo 1200 žmonių.

Husiai teigia ir toliau neleisiantys Izraelio laivams plaukti Raudonąja jūra, kol Izraelis nenutrauks karo prieš Gazą valdantį „Hamas“. Ir husius, ir „Hamas“, kaip ir Libano „Hezbollah“, remia Iranas.

Tačiau pastaruoju metu husiai bepiločiais orlaiviais pradėjo atakuoti ir civilinius prekybos laivus, nepriklausančius Izraeliui.

Pirmadienį po husių sukilėlių išpuolių naftos gabenimą per Raudonąją jūrą sustabdė pasaulio naftos milžinė BP. Bendrovė minėjo blogėjančią saugumo padėtį regione, nes Irano remiami husiai nusitaikė į laivus, kurie, jų manymu, plaukia į Izraelį.

Bendrovė pareiškė, kad per „atsargumo pauzę“ toliau stebės regioną, o jos laivai plauks ilgesniu keliu pro pietinę Afriką. Dėl to kelionė truks 10-14 dienių ilgiau ir papildomai kainuos milijonus dolerių.

Anksčiau dėl padidėjusios atakų grėsmės didžiausia pasaulyje laivybos grupė „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) paskelbė nukreipianti savo laivus nuo Raudonosios jūros ir dėl to patirianti nuostolių, nes laivai nustatytu laiku nepasiekia kelionės tikslo.

Prancūzų kompanija CMA CGM žengė panašų žingsnį kitą dieną po to, kai keliones Raudonojoje jūroje sustabdė Danijos laivybos milžinas „Maersk“ ir Vokietijos transporto bendrovė „Hapag-Lloyd“.

Dažnėjantys husių išpuoliai turi pasekmių ir už regiono ribų, nes Raudonoji jūra jungia Europą ir Aziją.

Kelias į Viduržemio jūrą per Sueco kanalą yra vienas svarbiausių naftos ir degalų, konteinerių ir plataus vartojimo prekių maršrutų pasaulyje.

Atakuoja prekybos laivus

Savo pranešime MSC nurodė, kad padėtis rajone tapo „rimta po to, kai Raudonojoje jūroje buvo užpultas jos konteinerinis laivas MSC PALATIUM III. Įgula nenukentėjo, tačiau laivas buvo laikinai išjungtas.

Dabar visi MSC laivai nukreipiami per Gerosios Vilties kyšulį pietinėje Afrikoje.

Trečia pagal dydį pasaulyje laivybos kompanija CMA CGM nurodė visiems regione esantiems konteinerių laivams pasiekti saugias zonas ir jose sustoti, kol bus duoti kiti nurodymai.

Antra pagal dydį pasaulyje laivybos įmonė „Maersk“ situaciją apibūdino kaip „nerimą keliančią“.

„Po incidento su „Maersk Gibraltar“ ir dar vienos atakos prieš konteinerinį laivą nurodėme visiems „Maersk“ laivams rajone sustabdyti kelionę iki kito pranešimo“, – rašoma pranešime.

Šiuo metu veiklą Raudonojoje jūroje sustabdė keturios iš penkių geriausių pasaulyje laivybos kompanijų.

Ekspertai teigia, kad šie sprendimai kainuos itin brangiai: reikės daugiau sumokėti laivų įguloms, išaugs draudimo įmokos, papildomai kainuos degalai. Akivaizdu, kad šios sąnaudos bus perkeltos vartotojams.

Pasirodė ir tokių prognozių, kad laivų ir jų krovinių, iš viso niekas nedraus, jeigu šie keliaus per Raudonąją jūrą.

Laivybos įmonės jau susisiekia su klientais, kad praneštų, jog krovinys vėluoja, ir kad „neabejotinai teks mokėti už tokią situaciją“.

Kasmet per Raudonąją jūrą praplaukia apie 17 tūkst. laivų. Šiuo keliu turi vykti bet kuris laivas, plaukiantis per Suecą į Indijos vandenyną arba iš jo.

Buria saugumo koaliciją

JAV centrinės vadovybės pranešime teigiama, kad amerikiečių raketų minininkas „U.S.S. Carney“ vos per vieną parą sėkmingai numušė 14 dronų, paleistų iš husių kontroliuojamų Jemeno sričių, ir kad per susirėmimą nebuvo sužeisti ar apgadinti prekybos laivai šiame rajone.

Tą pačią dieną britų karo laivas „HMS Diamond“ Raudonojoje jūroje numušė vieną įtariamą atakos droną, nukreiptą į prekybinius laivus.

„Pastaruoju metu nelegalių išpuolių banga kelia tiesioginę grėsmę tarptautinei prekybai ir jūrų saugumui“, – sakoma Britanijos gynybos sekretoriaus Granto Shappso pranešime.

Pasak jo, Jungtinė Karalystė tebėra įsipareigojusi atremti šiuos išpuolius, kad apsaugotų laisvą pasaulinės prekybos srautą.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) su sąjungininkais siekia įkurti karinio jūrų laivyno darbo grupę jūrų eismui per regioną apsaugoti, o prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas tai lygino su panašiomis misijomis prie Somalio krantų, siekiant apsisaugoti nuo piratų.

Po BP pranešimo dėl laivybos sustabdymo JAV pareiškė, kad vadovaus tarptautinei karinio jūrų laivyno operacijai prekybos laivams apsaugoti.

Prie saugumo grupės jungiasi Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Bahreinas, Norvegija ir Ispanija.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad neapgalvoti husių išpuoliai kelia grėsmę laisvam prekių judėjimui, pavojų nekaltiems jūreiviams ir pažeidžia tarptautinę teisę.

Kol kas neaišku, kaip darbo grupė galėtų reaguoti į būsimus husių dronų ar raketų atakas. JAV nustatė galimus taikinius Jemene, jei Bideno administracija įsakys surengti antskrydžius. Tačiau Baltieji rūmai, atrodo, atsargiai vertina galimus karinius veiksmus, nes bijo įplieksti platesnį regioninį karą.