Kainų sūpuoklės suka galvas metalų rinkėjams

Tačiau lazda turi du galus – į aukštumas šovusios metalų kainos išaugino eiles prie jų supirktuvių. Į patį kainų augimo piko traukinį spėjusieji trina rankomis – senus metalinius rakandus jiems pavyko parduoti brangiau, nei šie verti antrinėje rinkoje.

Tiesa, staigiai pašokusios metalų supirkimo kainos taip pat staigiai ir nukrito.

Supirkėjai atvirauja, kad nuspėti, kokie pokyčiai laukia rinkose, labai sunku, bet, jų nuomone, artimiausioje ateityje metalų supirkimo kainos dar kris.

Priedas prie pašalpos

Panevėžietis Romas jau daugiau kaip aštuonerius metus verčiasi tik iš neįgalumo pašalpos. Dažnai jis prie menkų pajamų prisiduria parduodamas metalo laužą.

Pasak metalo rinkėjo, dažnas nė nenutuokia, kaip nesunkiai galima uždirbti. „Būna, kad kokiai našlei padedu išvalyti garažą, o kartais ir kaimynai patys atneša senų metalinių daiktų, kad patiems jų nereikėtų tvarkyti.

Bet dažniausiai to gėrio randu palikto prie konteinerių – nuo metalinių vonių iki puodų. Pinigai mėtosi tiesiog ant gatvės, tereikia juos susirinkti“, – pasakojo Romas.

Pririnkęs didesnę krūvą laužo, kas kelis mėnesius jį Romas veža į metalo supirktuves. Uždarbis siekia nuo pusšimčio iki kelių šimtų eurų, priklausomai nuo surinkto kiekio ir tuo metu vyraujančių kainų. Prieš dvi savaites, kai metalų supirkimo kainos pasiekė iki tol neregėtas aukštumas, Romas uždirbo per 700 eurų.

„Tokių kainų iki šiol nesu matęs. Būtų kvaila nepasinaudoti, tik kad ilgai netruko.

Dabar vėl kainos kritusios. Piko metu už seno automobilio utilizavimą galėjau gauti 300 eurų, o dabar besiūlo tik šimtą. Bent jau spėjau išvežti viską, ką turėjau sukaupęs per žiemą“, – skaičiavo Romas.

Laimi pardavėjai

Vienos didžiausių metalų supirkimo įmonių Panevėžyje „Metal Invest“ direktorius Artūras Tarasovas teigė, kad supirkimo kainos – tiek juodųjų, tiek ir spalvotųjų metalų – piką pasiekė balandžio antrojoje pusėje ir nuo to laiko ritasi žemyn.

Panašu, kad dar ne pabaiga – kitą savaitę už juodųjų metalų toną jie mokės dar dvidešimčia eurų mažiau.

„Jau geras mėnuo, kai kainos krenta. Bet tai normalu – jos grįžta į senas vėžes. Karas prasidėjo, biržos sureagavo, todėl ir turėjome tokį drastišką šuolį, be to, pabrango kuras, transportavimo kaštai.

Už juodųjų metalų laužo toną buvo galima gauti ir 400 eurų, dabar beliko 280–300 eurų“, – pasakojo A. Tarasovas.

Jo teigimu, juodųjų metalų kainos dar turi rezervo, kur kristi, o spalvotųjų jau pasiekė dugną. Taip yra todėl, kad ne visos perdirbimo įmonės ryžtasi kurti spalvotųjų metalų krosnis.

Visoms joms dirbti reikalinga elektra arba dujos, tad perdirbimo sąnaudos tampa didesnės nei pačių metalų kainos. Nors supirkimo kainos ir buvo pasiekusios rekordines aukštumas, metalų supirkėjai tvirtina didesniu uždarbiu negalintys girtis.

Iš tokio pabrangimo išlošė tik metalo laužą atvežantys pardavėjai. Per patį kainų augimo piką prie supirkimo aikštelių buvo nusidriekusios didžiulės eilės.

„Kai kainos kyla, natūralu, kad ir supirkimo kiekiai išauga maždaug 10–15 proc. Vienu metu net vartus teko uždaryti, nes patys nebegalėjome dirbti – ruošti surinkto metalo laužo eksportui.

Bet mums pelno marža nuo to nedidėja, atvirkščiai, turime daugiau išlaidų dėl padidėjusių transportavimo kaštų. Iš pakilusių kainų laimi tik pardavėjai“, – tvirtino A. Tarasovas.

Išvalė garažus

Metalų pardavėjai, anot A. Tarasovo, labai įvairūs – vieni atliekas atveža retkarčiais, išsivalę garažus ir sandėliukus, kiti – nuolat ir dideliais kiekiais.

Staiga sukilus metalų kainoms, vieni dažniausių klientų buvo ūkininkai, į supirktuves gabenę padargus, nebenaudojamas stakles ar kitą techniką.

„Žmonės veža viską iš eilės, ką laikė namuose tikėdami, kad gal prisireiks. Arba supranta, kad geriau parduoti tas senienas ir šiek tiek pridėjus nusipirkti naują šiuolaikišką daiktą.

Vienas ūkininkas pasakojo penkerius metus iš eilės dėjęs skelbimus apie parduodamus įvairius žemės ūkio padargus.

Niekas nepirko, tai sugalvojo pakilus kainoms tiesiog į metalo laužą atiduoti. Jo paties nuostabai, už tai gavo daugiau, nei prašė pirkėjų. Ir išsivalė visas senienas, ir dar uždirbo“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Emigrantai tuščiomis negrįžta

Dar viena metalo supirktuvių klientų pardavėjų kategorija – emigrantai.

Pasak A. Tarasovo, tautiečiai, kadencijomis dirbantys užsienio valstybėse ir į namus grįžtantys nuosavu transportu, paprastai parvyksta ne tuščiomis – prisikrauna įvairių metalų. Ypač daug tokių iš Skandinavijos šalių ar Didžiosios Britanijos, kur metalų supirkimo kainos kone tris kartus mažesnės.

„Kas savo transportu vyksta į namus, ypač autobusiukais, tušti nevažiuoja. Pakeliui prigriebia rastų spalvotųjų metalų, taip ir kelionė atsiperka“, – pasakojo A. Tarasovas.

O nuolatiniai supirktuvių klientai, kurie dažniausiai „negaudo“ aukštesnių kainų, yra automobilių ardymu užsiimantys asmenys. Jie pardavinėja automobilių dalis, o nenupirktas atveža į metalo laužą.

Šiuo metu aliuminio ratlankiai kainuoja 1,9 euro už kilogramą. Vadinasi, jeigu vienas ratlankis sveria 15–16 kg, už keturis ratlankius galima uždirbti apie 120 eurų.

„Šis konvejeris nesustoja, nepaisant kainų“, – pastebi A. Tarasovas.

Vogtus atpažįsta

Kiek daugiau nei trejus metus Panevėžyje dirbančios metalo laužo supirktuvės „Baltijos metalo laužas“ direktorius Edvinas Paplauskas irgi patvirtino, kad po didžiulio ir staigaus kainų kilimo, kuris lėmė ir klientų antplūdį, dabar kainos ritasi į nuokalnę. Už juodųjų metalų laužo toną supirktuvėje siūloma apie 320 eurų.

Dar prieš mėnesį už tiek pat mokėjo 450 eurų. O štai pernykštę gegužę metalo laužo tona kainavo 270 eurų.

„Kaip staigiai kainos šovė į viršų, tai dabar staigiai leidžiasi. O kaip jos elgsis toliau, sunku prognozuoti, tai nenuspėjama“, – teigė E. Paplauskas. Anot jo, kai kainos kyla, natūralu, kad gerokai daugiau žmonių skuba susitvarkyti sandėliukus, garažus, ūkinius pastatus.

Per 2008 m. ekonomikos krizę pasitaikydavo atvejų, kai į supirktuves gana dažnai užsukdavo ir metalų vagys, nesibodintys vežti lietaus šulinių dangčių ar net menininkų kurtų metalinių skulptūrų, dabar, anot E. Paplausko, tokių atvejų beveik nepasitaiko.

„Paprastai jau matome, kad atvežami daiktai yra vogti, ir atsisakome juos supirkti“, – patikino įmonės vadovas.

"Sekundė"