Įstrigo su Rusija susijusių verslų sąrašas: ketina prie šio klausimo grįžti pavasarį

Nors šis klausimas buvo perduotas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) svarstymui, tačiau dėl jo apsispręsta taip ir nebuvo.

Kol pats VVSK strigusią iniciatyvą aiškina idėjos autorių įsitraukimo trūkumu, pataisą teikęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tokius argumentus vadina absurdiškais.

VVSK biuro teigimu, klausimas komitete nebuvo svarstytas, mat jo iniciatoriai šios pataisos neįtraukė į Seimo rudens sesijos darbotvarkę.

Šiam argumentui pritaria ir komiteto pirmininko pavaduotojas „darbietis“ Valentinas Bukauskas.

„Nesvarstėme komitete, nes nei Vyriausybė, nei valdančioji dauguma į rudens darbų programos apimtį šio klausimo neįkėlė.

Galima ir papildyti programą, bet (iniciatoriams – ELTA) nebuvo valios, galbūt“, – Eltai teigė V. Bukauskas.

Visgi, klausimo iniciatorius L. Kasčiūnas akcentuoja, kad komitetas turi svarstyti jam pavestas užduotis.

„Argumentas yra absurdiškas. Komitetas turi imti ir svarstyti, prie ko čia įtraukta ar ne. Pateikimas yra įvykęs, reikia imti ir svarstyti“, – komentavo L. Kasčiūnas.

„Atmetu argumentą, kad reikėjo kažką įtraukti. Komitetas nelaukia ar įtrauks, ar neįtrauks, čia nėra klausimo“, – pridūrė jis.

Konservatorius tikina sieksiantis, kad dėl šio klausimo Seimas apsispręstų jau pavasario sesijoje.

Vyriausybė teiktoje išvadoje „iš dalies“ pritarė siūlomoms įstatymo pataisoms.

Ministrų kabinetas taip pat pasiūlė įtraukti punktą, jog pateikdami privačių interesų deklaraciją, be šiuo metu jau nurodomų duomenų, turėtų pateikti ir akcijas, susijusias su Rusijoje veikiančias verslais.

ELTA primena, kad praėjusių metų Seimo pavasario sesijoje po pateikimo buvo pritarta NSGK siūlytoms viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama išsiaiškinti Lietuvoje veikiančių verslų galimus ryšius su Rusija ir jų mastą.

Klausimas svarstymui buvo perduotas VVSK.

Seime panašios iniciatyvos dėl verslų, tęsiančių veiklą Rusijoje, kilo ir anksčiau.

Liberalas Raimundas Lopata kartu su grupe parlamentarų registravo rezoliuciją „Dėl teroristinės Rusijos įtakos apribojimo”, kuria siūlė įpareigoti verslininkus ir įmones, kurie turi komercinių interesų Rusijoje, užsiregistruoti specialios komisijos viešajame registre ir pagrįsti, kodėl jie tęsią savo veiklą karą prieš Ukrainą pradėjusioje šalyje.

Tuo metu Rusijos verslininkams siūlyta neleisti ir įsigyti bei turėti nekilnojamojo turto Lietuvoje be specialaus Vyriausybės leidimo, taip pat raginta svarstyti nekilnojamo turto įsigijimo Lietuvoje apribojimus Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims.