Gamtinių stichijų poveikis saulės elektrinėms ir jų įrenginiams

Saulės elektrinių įsirengimo populiarumą lemia ne tik noras turėti švaresnę bei tvaresnę aplinką, pasigaminti energiją savo reikmėms, tačiau ir aiškus tokių objektų įsirengimui valstybės taikomas finansavimo mechanizmas. Jau ne vienerius metus Saulės elektrinės yra įsirengiamos pasinaudojus valstybės teikiama parama, t. y. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) suteikia galimybę pasinaudoti parama įsirengiant saulės elektrines namų ūkiams.

Vadovaujantis skelbiamais „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) statistiniais duomenimis, gaminančių energiją, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, vartotojų skaičius (be nutolusių gaminančių energiją vartotojų) stipriai auga kiekvienais metais. Pavyzdžiui, 2020 metais tokių gaminančių vartotojų skaičius buvo tik 8 640 vnt., 2022 metais šoktelėjo iki 33 149 vnt., o pagal 2023 rugsėjo mėn. duomenis tokių gamintojų jau yra 55 447 vnt. Šie rodikliai rodo, kad tokie atsinaujinantys energijos šaltiniai, kaip saulės elektrinės, vis labiau skverbiasi į namų ūkius ir jos tampa svarbia mūsų valdomo turto dalimi.

Saulės elektrinės, yra pritaikytos funkcionuoti lauko sąlygomis. Didžioji dalis saulės elektrinių yra sumontuojamos ant pastato stogo, integruojamos į pastatą, o dalis pastatoma ant žemės. Sumontavus tokį įrenginį ant pastato konstrukcijos, jis tampa pastato sudėtine dalimi.

Šiandien vis dažniau šie įrenginiai susiduria su gamtinėmis stichijomis. Kaip pastebime, pasireikšdamos stichijos parodo vis didesnę savo galią, pasikartoja ne vieną kartą per metus ir apima vienu metu vis didesnes teritorijas. Tikriausiai dar ilgai prisiminsime šių metų rugpjūčio mėn. gamtinių stichijų padarinius, kai per Lietuvos didžiąją dalį slinko audra. Praslinkus šiai audrai, visais informacijos teikimo kanalais buvo skelbiama, kur ir kada pasireiškė gamtinė stichija, kokie buvo patirti nuostoliai, kokie objektai ir regionai nukentėjo, kur kreiptis dėl patirtų nuostolių, teritorijų išvalymo dėl nuvirtusių medžių ir pan.

Prisiminkime, kokio pobūdžio įvykiai turėjo reikšmingą įtaką pastatams bei saulės elektrinėms:

· Audra, stiprus vėjas - škvalas: nuplėšti stogai, sulaužytos stogo konstrukcijos, nunešta stogo danga, išjudinti saulės elektrinės tvirtinimo elementai, išvartyti tvorų segmentai, išvartyti medžiai, prilaužyta šakų, medžiai bei jų šakos užkritusios ne tik ant pastatų stogų bet ir ant automobilių, saulės elektrinių, iš vietos išjudinti kiemo statiniai, įlenktos saulės elektrinės laikančiosios konstrukcijos;

· Intensyvus lietus (liūtis): prasiskverbus vandeniui, pažeista pastato vidaus ir išorės apdaila, apsemti rūsiai ir juose esamas turtas, pažeisti, užpilti bei užnešti gruntu inžinieriniai įrenginiai (pavyzdžiui, šildymo, vėdinimo, nuotekų valymo), užlieti saulės elektrinės laidai ir jungtys su elektros tinklais;

· Kruša: pažeistos išorinės pastatų sienos, įlenkti net metaliniai paviršiai, pažeistos stogų dangos, išdaužyti langai, suskaldyti lauko elementai, įskelti saulės moduliai, pažeistos jų jungtys ir pan.;

· Žaibavimas, griaustinis: sutrikdytas elektros tiekimas, kuris sąlygojo įrenginių atsijungimus bei gedimus.

Tikėtina, kad tik praėjus tokioms kompleksinėms gamtinėms stichijoms susimąstome apie galimą nuostolio mastą ir poveikį saulės elektrinių visapusiškam funkcionavimui. Būtina įsidėmėti, kad saulės elektrinė yra glaudžiai susijusi su pastatais bei jų valdymu, todėl jeigu pastatas patirs bet kokį nuostolį, tikėtina, kad toks įrenginys irgi nukentės nuo to paties įvykio. Pavyzdžiui, jeigu dėl krušos poveikio buvo pažeistas stogas ir ant pastato stogo buvo sumontuota saulės elektrinė. Pirmiausia, turto savininkui reikės keisti ne tik stogo dangą, bet, prieš keičiant stogo dangą, dar teks išmontuoti saulės elektrinę, užtikrinti jos saugumą bei pasirūpinti jos saugiu atjungimu iš energetikos tinklų. Atlikus stogo konstrukcijos atstatymą bei dangos keitimą, vėl reikės sumontuoti saulės elektrinę ant pastato stogo pagal atitinkamus reikalavimus bei prijungti į energetikos tinklus. Kokio dydžio gali būti nuostolis? Vadovaujantis rinkos duomenimis, vidutinė saulės elektrinės įsigijimo vertė yra apie 10 000 EUR, stogo įrengimo vidutinė vertė apie 20 000 EUR. Visą tai įvertinus, nuostolis gali siekti keliasdešimt tūkstančių eurų. Tačiau nepamirškime, kad šiuose nuostoliuose liko neįvertintas finansinis nuostolis dėl elektros gamybos sutrikimo.

Kaip matome, pastatus ir saulės elektrines gali veikti tie patys rizikos faktoriai bei, jiems pasireiškus, gali būti sugeneruoti nemaži turtiniai nuostoliai.

Ką reikia padaryti ir kaip galima apsaugoti turimą turtą prieš įsirengiant saulės elektrinę:

1) išsiaiškinti įrenginio specifikaciją, atsparumą išoriniams poveikiams;

2) jei toks objektas bus įrengiamas ant pastato stogo, privaloma įvertinti, ar tikrai stogo konstrukcija atlaikys papildomus įrenginius;

3) būtina pasitarti su montuotojais dėl stogo konstrukcijos ir kitų faktorių, kurie gali turėti tiesioginę įtaką jos tolygiam veikimui;

4) išsianalizuoti pajungimą į energetikos tinklus.

Sumontavus saulės elektrinę, reikia:

1) įsitikinti, ar saulės elektrinė buvo sumontuota pagal visus jai keliamus reikalavimus;

2) patikrinti, ar kokybiškai atlikti montavimo darbai ir ar visi įrenginiai funkcionuoja;

3) nuolat stebėti įrenginio veikimą prijungus į energetikos tinklus;

4) prižiūrėti įrenginio konstrukcijos elementus, o ypač tikrinti įrenginių tvirtinimo elementus;

5) nuolat rūpintis pastatų būkle: tikrinti stogo dangą, užtaisykite jame atsiradusias ertmes, išvalyti lietvamzdžius;

6) jeigu šalia objekto auga dideli medžiai, pašalinti šakas bei įvertinti jų įtaką objekto saugumui;

7) reaguoti į siunčiamus valstybės institucijų pranešimus apie ateinančias audras, stiprius vėjus bei imtis veiksmų nuostoliams išvengti, pavyzdžiui, pritvirtinti lauko inventorių, įrenginius bei pastato elementus;

8) investuoti į turto apsaugą, t. y. patikėti turto apsaugą draudimo įmonėms.

9) negalime valdyti gamtinių stichijų, tačiau galime patys kasdieniais veiksmais prisidėti prie savo turto saugumo. Paklauskime savęs: Ar norime būti saugūs? Ar esame pasirengę patirti neplanuotų materialinių nuostolių? Ar sugebėsime atstatyti sunaikintą ar sugadintą turtą?