ES sankcijos Baltarusijai: kaip tai atsilieptų Lietuvai

ES planuoja smogti galbūt net keletui Baltarusijos ekonomikos sektorių, tarp kurių naftos produktai, tabakas, trąšos ir kt.

Kalio trąšų klausimas labai aktualus tokioms valstybės valdomoms lietuviškoms bendrovėms kaip Klaipėdos uostas ir „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG grupė), vykdančios baltarusiškų trąšų tranzitą į ES.

Rizikos yra suvokiamos ir vertinamos, tačiau jas nusveria etinis veiksnys, kurį labiausiai dialoge su ES akcentuoja ir Baltarusijos opozicija.

Vieno iš jos lyderių Pavelo Latuškos žodžiais tariant, „ES bendrovės turi suvokti, kad užsiimdamos verslu su Baltarusijos įmonėmis, jos pelnosi baltarusių kraujo sąskaita“. Savo ruožtu A. Lukašenkai sektorinės sankcijos gresia labai rimtais nemalonumais.

Vien bendrovė „Beloruskalij“ uždirba Minskui didžiąją dalį visų šalies „eksportinių dolerių“.

Tiesa, skirtingai, nei grūmoja A. Lukašenka, trąšų tranzito sustojimas nesužlugdytų nei šių įmonių, nei tuo labiau Lietuvos biudžeto. Alfa.lt teiravosi šių bendrovių apie galimus nuostolius. Pripažįstama, kad jie būtų dideli, o bendrovės panašioms problemoms ruošiasi nuolat.

LTG grupė: esame pasirengę įvairiems scenarijams

„Mes labai atidžiai stebime situaciją kaimyninėje valstybėje, vertiname galimą poveikį grupės verslui. Jei Europos Sąjungos ar nacionaliniu lygiu būtų nuspręsta taikyti ekonomines sankcijas, apimančias baltarusiškų krovinių pervežimą, mes besąlygiškai jų laikysimės“, – teigiama LTG grupės komentare portalui Alfa.lt.

Bendrovės teigimu, nuostoliai gali būti rimti: 2020 m. „LTG Cargo“ pajamos iš „Belaruskalij“ vežimo siekė 61 mln. eurų. Tai sudarė 16 proc. nuo visų bendrovės pajamų. Visos bendrovės pajamos iš baltarusiškų krovinių šiandien siekia apie 100 mln. eurų.

Nepaisant to, LTG grupė teigia esanti pasiruošusi įvairiems galimiems scenarijams ir jau seniai suvokė, kad darbas su Baltarusija yra rizikingas.

„LTG grupė jau kurį laiką baltarusiškų krovinių pervežimo veiklą laiko kaip turinčią aukštą verslo riziką. Tad visa grupė, ypač „LTG Cargo“, jau anksčiau sutelkė pastangas į verslo rizikų diversifikavimą, tarptautinę plėtrą ir naujų paslaugų vystymą. „LTG Cargo“ pernai įsteigė antrines bendroves Lenkijoje ir Ukrainoje“, – komentavo bendrovės Spaudos tarnyba.

Šiemet „LTG Cargo“ ketina pradėti intermodalinius pervežimus, sujungdami Lietuvą su Vakarų Europa. Jau pasirašyti preliminarūs susitarimai su potencialiais klientais Ukrainoje dėl lokomotyvų nuomos.

„Žinoma, kompensuoti prarastus Baltarusijos krovinių srautus užtruktų ne vienus metus“, – sakoma LTG grupės atsakyme.

Klaipėdos uostui būtų didelė netektis

Klaipėdos jūrų uoste baltarusiški kroviniai sudaro dar didesnę procentinę krovinių dalį – apie 30 proc. visos uosto krovinių apyvartos (2020 m. iš viso uoste perkrauta 47,8 mln. tonų krovinių). Didesnę jų dalį sudaro trąšos.

„Šio krovinio netektis uostui būtų nemažas iššūkis, tačiau vienas pagrindinių Klaipėdos uosto pranašumų yra krovinių diversifikacija.

Esant didesnei krovinių diversifikacijai, uosto veikla ir rezultatai yra mažiau veikiami neigiamų pokyčių konkrečioje krovinių rinkoje“, – teigiama uosto direkcijos komentare. 

Uosto direkcija pabrėžia, kad Klaipėdoje nuolat gerinamos sąlygos verslui: gilinamas uostas, statomos naujos krantinės didesniems laivams, rengiami projektai uosto teritorijos plėtrai, kad būtų galima pritraukti naujų investicijų.

Uoste dirbančios privačios įmonės taip pat nuolat vykdo rinkodarą, visuomet yra aktyviai ieškomos ir išnaudojamos naujos galimybės.

URM: reikia, kad nenukentėtų Baltarusijos žmonės

Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, mūsų valstybė palaiko sektorinių ekonominių sankcijų įvedimą Baltarusijos režimui.

„Dėl pačių sektorių kalbėti dar anksti, vyksta vidinės diskusijos ES viduje“, – teigiama URM komentare portalui Alfa.lt. Pažymima, kad dėl ekonominių sektorinių sankcijų įvedimo būtinybės vieningai sutarė Europos Vadovų Taryba, posėdžiavusi gegužės 25 d.

URM pabrėžė, kad Lietuvos teisės aktai nenumato nacionalinių ekonominių sankcijų įvedimo galimybės, o naujų sankcijų įvedimo klausimas sprendžiamas ES lygiu.

Kaip pavyzdį šiuo atveju galima paminėti ir Druskininkuose esančią sanatoriją „Belorus“, kuri buvo uždaryta ne nacionaliniu Lietuvos sprendimu, o vadovaujantis ES sankcijomis.

Gegužės 27 d. užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad į sankcijų sąrašą gali būti įtraukti iškart keletas Baltarusijos ekonomikos sektorių. Kalbėdamas apie galimas sankcijas „Belaruskalij“, G. Landsbergis teigė: „Tai yra ganėtinai svarbus sektorius Lietuvai.

Bet yra įvairių signalų, kad ir patys trąšų gabentojai svarsto diversifikuoti importą, nepaisydami to, ar yra sankcijos, ar ne. Tad reikia žiūrėti. Kol kas tai dar ankstyva.“

Ministras taip pat akcentavo, kad svarbu rasti tokių svertų, kad sankcijų našta nekristų baltarusiams, kurie gyvena nuo algos iki algos.

„Tad reikia įvertinti, kad ne tik Lietuva ar Vakarai kažko atsisako, kažką praranda įvesdami sankcijas, bet lygiai taip pat nukenčia ir Baltarusija.

Vienas dalykas, jei nukenčia režimas, tačiau visiškai kas kita, jei nukenčia žmonės. Tad tas suderinimas turi būti pagalvotas“, – teigė G. Landsbergis.