Ekonomistas: krizės metu sukūrėme atlyginimų augimo iliuziją, kuri skatina vidinę infliaciją

Trečiadienį „Delfi TV“ laidoje ekonomistas teigė, kad, kainoms pakilus pernelyg daug, Lietuva gali tapti vis mažiau konkurencinga, o ekonominei padėčiai pataisyti prireiks daug laiko.

Anot vyriausiojo „Luminor“ ekonomisto, dabartinė infliacija labiausiai nulemta išorinio šoko, – visų pirma, dar pernai vasarą Rusijos pradėto energetinio šantažo prieš Europos Sąjungą ir dėl to šokusių energijos kainų. Taip pat dėl karo Ukrainoje, kuriam prasidėjus brango kitos žaliavos bei maistas, kurio kainos kilo dėl beveik nutrūkusio Ukrainos grūdų eksporto.

„Turime tą laikiną šuolį – tai viena medalio pusė. Kita – turime didelę vidinę infliaciją“, – tikino ekonomistas.

Pasak jo, kainų šuolį šalies viduje lemia „labai didelės“ viešojo sektoriaus išlaidos. Be to, pastebi jis, dabartinės krizės sąlygomis sparčiai kyla darbo užmokestis. Jam toliau augant, ekonomisto teigimu, matydami augančias gyventojų pajamas, atitinkamai kainodarą keičia ir verslai.

„Sukūrėme tokią iliuziją šios krizės metu, kad, nepaisant to, kokia bebūtų krizė, atlyginimai kilo ir kilo pakankamai smarkiai. Infliacija pastaruosius metus buvo pakankamai maža (...), atlyginimai kilo, ypač viešajame sektoriuje. Ir kuriamas naratyvas, kad taip bus ir ateityje“, – kalbėjo ekspertas.

„Tai iš dalies kuria tą vidinę infliaciją, nes verslai sako: „Atlyginimai kyla, viskas kyla, tai kainas pakelsiu dar 20 proc.“ Ir jau užsisukame į tą ratą“, – dėstė jis.

Šis „ratas“, pasak Ž. Maurico, yra pavojingas, kadangi Lietuva yra euro zonos šalis, tad, kainoms žymiai pakilus, nebus priemonių, kaip jas suvaldyti.

„Jei užkelsime kainų lygį labai smarkiai Lietuvoje, vėliau neturėsime kaip jį sumažinti. Nes atlyginimų mažinimas yra labai bloga idėja – tuomet žmonės tampa pikti, nepatenkinti, tad kelio atgal nelabai yra“, – pažymėjo Ž. Mauricas, kartu pabrėžęs, kad, atsidūrus tokioje padėtyje, nukentės šalies konkurencingumas, kurį vėliau gali tekti „ilgus metus gerinti“.

„Ir tokių istorijų buvo. Vokietija po susivienijimo labai daug pinigų metė į Rytų Vokietiją – pakilo infliacija, pakilo atlyginimai. Vėliau Vokietija buvo vadinama Europos ligoniu ilgą laiką, nes jie ilgą laiką turėjo ribotą atlyginimų augimą tam, kad stiprintų konkurencingumą“, – vieną tokio atvejo pavyzdį minėjo ekonomistas.

Kaip neigiamą pernelyg didelio atlyginimų kėlimo pavyzdį valstybės ekonomikai Ž. Mauricas įvardijo ir Graikijos atvejį.

„Jie patikėjo idėja „kodėl mes uždirbame mažiau nei vokiečiai, o kainos pas mus didelės“ (...) ir irgi išpūtė savo burbulą. O po to paaiškėjo, kad karalius nuogas, nes inžinerijos, aukštos technologijos (sektoriuose – ELTA) nėra daug darbų. Iš turizmo jie gyvenama didžiąja dalimi. Ir matėme, kad graikai ilgai vargo.

ELTA primena, kad pagal balandžio pradžioje skelbtas Finansų ministerijos prognozes vidutinė metinė infliacija 2022 metais sudarys 9,8 proc.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) balandį išankstinis metinės infliacijos įvertis sudarė 16,6 proc.