Ekonomistai: užsienio prekybos deficitą „sveikiausiai“ sumažintų atsinaujinančios energetikos plėtra

Tačiau Lietuvai, jo nuomone, nedidelis prekybos deficitas nepakenktų, jei tą deficitą lemtų produktyvios investicijos, ypač į atsinaujinančios energetikos šaltinius.

Tokios investicijos, pasak V. Šimkaus, spręstų dvi problemas: subalansuotų prekybos deficitą ir sustiprintų Lietuvos energetinį saugumą.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas antrina kolegai. Jo nuomone, užsienio prekybos deficitą reikšmingai mažintų sparčiai didėjanti atsinaujinančios energijos gamyba, nes tokiu atveju sumažėtų iškastinio kuro ar iš jo pagamintos elektros importas.

Kartu tai būtų ekonomikai mažiausiai žalinga priemonė.

Lietuvos užsienio prekybos deficitas pernai išaugo beveik 7 kartus. Statistikos departamento duomenimis, užsienio prekybos deficitas 2020 m. siekė 464,7 mln. eurų, o 2021 m. padidėjo iki 3,2 mlrd. eurų.

Deficitą didino energijos kainų augimas

V. Šimkus siūlo atkreipti dėmesį ne tik į prekių prekybos balansą, bet ir į paslaugas, kurių mes eksportuojame labai daug.

„Prekių deficitas didėjo visų pirma dėl stipriai augusių energijos kainų, nes Lietuva yra priklausoma nuo energetikos importo. 2020m. Lietuva turėjo absoliučiai rekordinį prekybos perteklių siekusį 7,3 proc. BVP. Šis skaičius rodo Lietuvos eksportuojančio sektoriaus atsparumą, bei atliepia ir tuo metu buvusias ypatingai pigias energijos kainas“, – Alfa.lt teigė V. Šimkus.

Vis dėlto, jo nuomone, didžiuliais prekybos pertekliais pernelyg džiaugtis neverta, nes Lietuvai reikėtų siekti subalansuoto prekybos balanso.

„Didelis prekybos perteklius signalizuoja silpną vidaus rinką – tai, kad mes per mažai investuojame į savo ateitį“, – teigė ekonomistas.

Jis pastebėjo, kad pernai, pabrangus energijai bei atsigavus vidaus vartojimui ir investicijoms prekybos perteklius, tikėtina, susitraukė iki 2,3 proc. BVP.

„Tai yra natūralus ir sveikintinas grįžimas link normalaus lygio. Lietuvai nepakenktų net ir nedidelis prekybos deficitas, jei tai būtų spartesnių produktyvių investicijų pasekmė. Kita vertus energetinė priklausomybė yra ne tik makroekonominė, bet ir saugumo problema, spartesnės investicijos į atsinaujinančios energetikos šaltinius, dar gilesnė integracija į vakarų Europos tinklus padėtų spręsti šią problemą“, – mano V. Šimkus.

Greitam rezultatui valdžia įrankių neturi

T. Povilauskas siūlo prisiminti 2020 m., kai Lietuvos prekių užsienio prekybos balansas buvo mažiausias per 20 metų.

Tuomet kritus namų ūkių vartojimui, prekybininkų atsargoms, įmonių investicijoms ir žaliavų kainoms (o tai reiškia importo nuosmukį), o eksporto apimčiai išsilaikius labai neblogai, prekių prekybos deficitas siekė tik 0,5 mlrd. eurų.

„Tačiau 2021 metais atsigavo namų ūkių vartojimas, įmonių investicijos bei labai šoktelėjo energetinių produktų kainos, todėl ir matėme labai stiprų importo šuolį bei išaugusį prekių užsienio prekybos deficitą.

Šiuo atveju nereiktų nuvertinti mūsų eksporto, nes jeigu eliminuotume kainų augimo įtaką, eksportas lyginamosiomis kainomis praėjusiais metais augo apie 13 procentų, o tai yra labai geras rezultatas.

Ir kas labai džiugu, kad augo daugelio eksportuojamų prekių grupių pardavimai užsienyje (pradedant nuo medienos gaminių ir baldų, o baigiant cheminiais produktai tokie kaip reagentai ar fermentai bei elektros įranga, mašinų dalimis ir optine įranga)“, – Alfa.lt teigė ekonomistas.

T. Povilausko nuomone, kuo ilgiau užtruks aukštų energetinių kainų laikotarpis, tuo ilgiau tęsis ir padidėjusio prekių užsienio prekybos laikotarpis.

Be to, daug kas esą priklausys ir nuo to, kaip keisis namų ūkių vartojimas, nes praėjusiais metais mažmeninė prekyba Lietuvoje stebino irgi augimu ir lietuviai nepaisant pandemijos tikrai netaupė prekėms ir jas pirko išsijuosę.

„Šiemet namų ūkio vartojimas augs lėčiau, o sparčiau augs paslaugų vartojimas. Galiausiai balansą lems ir eksporto pokyčiai, kuriuos irgi planuojame kuklesnius šiais metais.

Apskritai, einamosios sąskaitos balansas, kurios viena iš dedamųjų yra prekių užsienio prekybos balansas, labai koreliuoja su indėlių augimu kredito sistemoje, todėl, jeigu prekybos balansas dar prastės, o paskolų portfelis labai neįsibėgės, tai irgi indikuotų lėtesnį pinigų kiekio augimą Lietuvos kredito įstaigose“, – sakė T. Povilauskas.

Iš tų veiksmų, kurie nekenktų ekonomikai, prekybos deficitą, ekonomisto požiūriu, reikšmingai mažintų sparčiai didėjanti atsinaujinančios energijos gamyba, nes iškastinio kuro ar iš jo pagamintos elektros importas kristų.

„Žinoma, galima sakyti, kad reiktų didinti eksportą, bet čia jau toks lozunginis šūkis, nes valdžia greitą rezultatą duodančių įrankių tam nelabai neturi“, – pastebėjo ekonomistas.

Skaičiai

Lietuvos prekių eksportas 2021 m. siekė 34,6 mlrd. eurų, o importas – 37,8 mlrd. eurų ir buvo atitinkamai 20,5 proc. ir 29,5 proc. didesnis nei 2020-aisiais.

Statistikų teigimu, eksporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (74,1 proc.), baldų (22,4 proc.), plastikų ir jų gaminių (26,7 proc.) eksportas.

Importo augimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (73,7 proc.), antžeminio transporto priemonių (27,8 proc.), plastikų ir jų gaminių (40 proc.) importas.