Degalinių atstovai turi dvejopų žinių pirkėjams: degalų užteks, tačiau kainos kils

Todėl gyventojai raminami, kad nėra reikalo kaupti kuro atsargas, nes degalų užteks. Vis dėlto įspėjama, kad kuro kaina dėl padėties Ukrainoje gali kilti.

Visam gyvenimui degalų nusipirkti neįmanoma

Lietuviškų degalinių sąjungų vykdantysis direktorius Vidas Šukys irgi sakė, kad Lietuvos degalinės dirba įprastai. 

„Tačiau nuo pat ketvirtadienio ryto jaučiasi subruzdimas. Užsiimu didmenine degalų prekyba, tad sulaukiau klientų skambučių. Kiekvienas žmogus į tokią situaciją reaguoja skirtingai. Vis tik manau, kad visam gyvenimui degalų neįmanoma prisipirkti. Tačiau stresas, suirutė ir panika gali išbalansuoti rinką“, – įspėjo V. Šukys. 

Jis pastebėjo, kad degalinės panašių, panikos apimtų žmonių veiksmų jau matė ir anksčiau. 

„Pavyzdžiui, akcizų didinimas irgi paskatina žmones pirkti daugiau degalų. Tai normali žmogaus reakcija į pokyčius. Gyventojai tokiu būdu stengiasi apsisaugoti“, – spėjo degalinių sąjungos vadovas. 

Degalinių tinklo „Stateta“ vadovas Karolis Stasiukynas pasakojo, kad kol esminių pokyčių degalinėse bent jau ketvirtadienį nebuvo, o klientai į situaciją Ukrainoje reagavo ramiai. 

„Tačiau matome, kad ir toliau naftos kaina drastiškai kyla. Tad tik laiko klausimas, kada pakils ir naftos produktų didmenos kaina. Automatiškai į šį kainų kilimą reaguos ir mažmeninė prekyba degalinėse.   

Be to, juk daugiausiai baltarusių ir ukrainiečių dirba Lietuvos transporto įmonėse. Tad jeigu jų nebeliks, nebus kam vežioti prekių. Tad problema yra gilesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio“, – aiškino degalinių tinklo vadovas.

Kuro rezervą kaupia valstybė 

 Pasak V. Šukio, kuro rezervų degalinės nekaupia. 

„Nesame valstybės įpareigoti kaupti degalų rezervą. Degalinių talpyklos yra ribotos. Tačiau valstybė degalų rezervą turi. Įstatymas numato, kad degalų rezervo turėtų užtekti 90 dienų. O degalinės atsiveža degalų tiek, kiek jos gali ir leidžia finansinės galimybės. Jos šiandien atsiveža degalų, juos parduoda ir rytoj vėl važiuoja jų atsivežti. 

Kol kas šiandien nematau jokių signalų, kad turėtų sustoti degalų tiekimas, esame su tiekėjais sudarę sutartis. Jie privalo tiekti mums degalus. Žinoma, egzistuoja force majeure. Tačiau dar anksti kažką sakyti ar daryti“, – komentavo degalinių asociacijos atstovas. 

Pasak jo, dabar svarbiausia problema, yra ne degalų atsargos, bet degalų kainų kilimas. 

„Naftos kainos pakilo ir tai prognozavome jau iš anksto. Jau praeitą savaitę sakėme, kad kaina kils, ji ir pakilo. Toliau seksime situaciją ir žiūrėsi, kaip keisis naftos kaina.  

Seku informaciją ir kol kas yra žinoma, kad degalų tiekimas Ukrainoje nėra nutraukas. Tačiau jeigu sutriktų tiekimas rinka pasikeistų, tai turėtų įtakos ir kainoms“, – pastebėjo V. Šukys. 

Kaupti atsargas įpareigojo Europos Sąjunga

Energetikos ministerijos teigimu, Lietuvoje naftos produktų atsargos kaupiamos ir tvarkomos vykdant Europos Sąjungos direktyvą, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas, nuostatas. 

Lietuva turi laikyti ne mažiau nei 90 dienų vidutinio dienos grynojo importo poreikį atitinkantį kiekį. 

Atsargas šalyje kaupia įpareigotosios įmonės (privatūs ūkio subjektai) ir centrinė naftos produktus ir naftos atsargas kaupianti ir tvarkanti organizacija Lietuvos Respublikoje – viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra. 

VšĮ Lietuvos energetikos agentūra valstybės lėšomis kaupa ir tvarko ne mažiau kaip 30 dienų pagal vidutinį dienos vidaus suvartojimą skaičiuojamų specialiųjų atsargų.

Kitą šalies atsargų dalį kaupia įpareigotosios įmonės: naftos perdirbimo, naftos produktus ir naftą importuojančios ir juos įvežančios įmonės, kurių importuotų, įvežtų ar perdirbtų naftos produktų ir naftos kiekis per metus viršija 100 tonų.