Būstas prie jūros ir už 27 tūkst. eurų, ir už 1 milijoną: tačiau pirkėjai renkasi mokėti brangiau

NT agentūros „Rolijona“ direktorė Ona Mackevičienė sakė, kad pajūryje, kaip ir visoje Lietuvoje, šiuo metu jaučiama rinkos stagnacija.

„Pirkėjai ieško būstų normaliomis, o ne išpūstomis kainomis. Ankstesnės kainos stebino: 14–16 tūkst. eurų už kvadratinį metrą nėra normalu. Tokių kainų Lietuvoje negali būti. Juk Lietuvos pajūryje būstą perka tik lietuviai. Anksčiau būstus brangiai pirko rusai ir baltarusiai. Dabar šių pirkėjų nebėra.

O lietuviai ne tik pas mus dairosi būsto prie jūros, jie vyksta ir į Ispaniją ar Prancūziją pirkti NT“, – situacija apie NT rinką apibūdino specialistė.

Ji teigė, kad pirkėjai šiuo metu gana atsargiai žiūri į siūlomas kainas.

„Dabar jie labai derasi. Nebėra taip, kad pirkėjas atėjo, apžiūrėjo ir sumokėjo avansą. Dabar jeigu žmogus renkasi namą, jis svarsto porą mėnesių ir derasi.

Žmonės už kvadratinį metrą yra pasirengę mokėti apie 7,5 tūkst. eurų. Tokia ir turėtų būti brangaus, išskirtinio būsto kaina, bet tikrai ne daugiau“, – kainas vertino NT specialistė.

Pigių ir mažų butų nenori

Pasak O. Mackevičienės, Palanga dėl prekybos nekilojamuoju turtu nuėjo neteisingu keliu.

„Kainos pas mus buvo per didelės, o būstai neatitinka kokybės. Nuvykę pas kolegas į Prancūziją, šalia Žydrosios pakrantės, juokavome, kad Lietuvoje pakrantė ne žydroji, bet auksinė.

Palanga yra puikus miestas gyventi, sveikatintis ir ilsėtis. Tačiau gėda, kad miesto valdžia leido pristatyti mažų butelių. Vietoje jų galėjo atsirasti prestižiniai, išskirtiniai namai turtingiems žmonėms. Kartelę reikėjo kelti aukščiau, o dabar, kaip sovietmečiu, turime mažus kambariukus atostogoms“, – komentavo O. Mackevičienė.

Anot NT specialistės, turtingi pirkėjai ieško arba didelių butų, arba namų.

„Tokiems pirkėjams svarbi yra vieta ir kaimynystė. Tačiau nėra pasiūlos, pirkėjai nori didelių 300 kvadratinių metrų ploto namų.

Pavyzdžiui, pardavinėjame butą, pardavėjas nori 830 tūkst. eurų. Tačiau pirkėjas siūlo 720 tūkst. eurų. Butas geroje vietoje, netoli restorano ir muzikos klubo „Vandenis“, buto plotas 93 kvadratiniai metrai. Dabar vyksta derybos, pardavėjas nenori nuleisti kainos“, – pasakojo O. Mackevičienė.

Anot jos, pardavėjai vis dar prisimena gerus laikus ir nenori nuleisti kainų.

„Tačiau viskas turi grįžti į savo vietas. Naujų butų vystytojai tikisi gauti 10 tūkst. eurų už kvadratinį metrą, bet tokia kaina nėra reali.

Be to, viskas priklauso nuo kainos brangiausi būstai netoli Birutės parko ir prie jūros. Toliau einant būstų kainos krenta“, – pastebėjo NT specialistė.

Kiek kainuoja įsigyti būstą prie jūros?

Portalas tv3.lt patikrino, kiek brangiausiai ir pigiausiai kainuoja įsigyti būstą Palangoje. Skelbimų portale „Aruodas“ brangiausias butas Palangoje kainuoja 1,7 mln. eurų. Butas 6 kambarių, 157 kvadratinių metrų ploto, 2007 metų statybos.

Tuo metu pigiausią butą galima nusipirkti už 27 tūkst. eurų. Tiesa butas, nebe Palangoje, bet Šventojoje. Tačiau naujos statybos, 2 kambarių, 18 kvadratinių metrų ploto.

Tuo metu pigiausią namą Šventojoje galima įsigyti už 39 tūkst. eurų, jo plotas 70 kvadratinių metrų. Tačiau nebaigtas statyti ir neįrengtas.

O brangiausias namas Palangoje gali atsieiti ir 3 mln. eurų. Namas 8 kambarių, 450 kvadratinių metrų ploto. Netoli paplūdimio, iki jūros 300 metrų.

Pirkėjų entuziazmą nuslopino aukštos palūkanos

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebėjo, kad vis dar kylančios palūkanų normos ir sumažėjęs būsto įperkamumas toliau slopina būsto rinką.

„Sandorių skaičius nukrito į maždaug 2019 metų lygį, tačiau priešingai nei daugelyje kitų Šiaurės ir Baltijos šalių, kainos šiemet kol kas išliko beveik nepasikeitę.

Tačiau didėjant nedarbo lygiui ir tirpstant pirkėjų gretoms gali pasikeisti ir kainų tendencijos“, – sakė ekonomistas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas skaičiavo, kad būsto sandorių skaičius šiemet buvo penktadaliu mažesnis negu prieš metus.

„Augančios palūkanų normos buvo viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl gyventojų finansinės galimybės įpirkti būstą sumažėjo. Kita priežastis – vidutinė būsto kaina Lietuvoje praėjusiais metais didėjo gerokai sparčiau, negu augo vidutinės namų ūkių pajamos. Valstybinės duomenų agentūros duomenys rodo, kad 2022 metais būsto kaina vidutiniškai padidėjo 19 proc., o vidutinis darbo užmokestis po mokesčių – 12 procentų.

Gyventojų būsto kainų lūkesčiai antrą ketvirtį labiausiai priklausys nuo to, kaip rinkoje keisis kainos, koks bus rinkos aktyvumas, ekonominės naujienos“, – prognozavo ekonomistas.

Anot jo, tokiose šalyse kaip Latvija, Lenkija, Čekija, Švedija ir kt., būsto kainos jau nukrito.

Sandorių skaičius krenta

Registrų centro duomenimis, po kovą fiksuoto nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkos suaktyvėjimo antrasis šių metų pavasario mėnuo nebuvo toks rezultatyvus NT sandoriais.

Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota 35,6 tūkst. NT objektų – 18 proc. mažiau nei praeitų metų sausio-balandžio mėnesiais, kai buvo įregistruota 43,2 tūkst. NT objektų. Vien tik per balandį įregistruota 9,9 tūkst. NT objektų, arba 13 proc. mažiau nei pernai balandį (11,5 tūkst.) ir 8 proc. mažiau nei šių metų kovą (10,7 tūkst.).

„Kaip galima matyti iš rezultatų, kovo mėnesio kilstelėjimas balandžio mėnesį neprasitęsė. Pirmąjį pavasario mėnesį matytas rinkos pakilimas kol kas nevirto tendencija ir balandį jau buvo sugrįžta prie žiemą matytų skaičių.

Panašu, kad rimtesnio NT rinkos atsigavimo dar reikės palūkėti“, – teigė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Šiemet visoje šalyje įregistruota 10,2 tūkst. butų pardavimų – 10 proc. mažiau nei prieš metus, kai per pirmus keturis mėnesius buvo įregistruota 11,3 tūkst. butų pardavimų. Vien tik per šių metų balandį įregistruota 2,8 tūkst. butų sandorių, arba 3 proc. mažiau nei 2022 metų balandį ir 7 proc. mažiau nei šių metų kovą.

Vilniuje šiemet įregistruota 3,5 tūkst. butų pardavimų, arba 17 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune – beveik 1,5 tūkst. (3,5 proc. daugiau), Klaipėdoje – beveik 900 (3 proc. mažiau).

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje taip pat įregistruota 3,2 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 26 proc. mažiau nei pernai sausį-balandį, kai buvo įregistruota 4,3 tūkst. namų pardavimų.

Vien tik per šių metų balandį įregistruota beveik 900 namų pardavimų, arba 25 proc. mažiau nei pernai balandį ir 10 proc. mažiau nei šių metų balandį.

Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 16,9 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 20 proc. mažiau nei 2022 metų sausį-balandį, kai buvo įregistruota 21,2 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 4,7 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 18 proc. mažiau nei pernai balandį ir 7 proc. mažiau nei šių metų kovą.