Bankai ir toliau uždirba neįsivaizduojamus pelnus: neapkarpo jokios krizės
Kaip skelbia Lietuvos bankas, mūsų šalyje veikiančių kredito įstaigų neturėtų smarkiai paveikti ir Rusijos Ukrainoje sukeltas karas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus vakar pristatė informaciją apie tai, kaip pernai sekėsi mūsų šalyje veikiantiems komerciniams bankams, ir pateikė prognozes, kokią įtaką jiems padarys karas Ukrainoje.
Kadangi, kai Seimas svarstė G.Šimkaus kandidatūrą į Lietuvos banko vadovus, šio vienas pagrindinių pažadų buvo siekti užtikrinti konkurencijos didinimą, spaudos konferenciją jis nuo to ir pradėjo.
„Noriu išsklaidyti mitą, kad Lietuvoje veikia du su puse ar trys bankai.
Ne, Lietuvoje yra 12 bankų ir 6 bankai veikia kaip užsienio filialai.
Vis dėlto reikia pripažinti, kad bankų sistema Lietuvoje vis dar yra koncentruota, ta koncentracija mažėja.
Keturi didžiausi bankai Lietuvoje sudaro apie 90 proc. rinkos", - konstatavo G.Šimkus.
Pasak jo, per pastaruosius kelerius metus veiklą Lietuvoje pradėjo 2 nauji bankai ir 5 specializuoti bankai, nors iškart pripažino, kad konkurencija dėl to padidėjo arba koncentracija sumažėjo itin nežymiai - minėti bankai užima vos 3 proc. rinkos.
Ir dar pridūrė, kad Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku šiuo metu nagrinėja 7 naujas paraiškas išduoti specializuoto banko licenciją dirbti mūsų šalyje.
„Praėjusiais metais buvo išduotos 2 specializuoto banko licencijos. Viena iš specializuotos pakeista į pilną, o viena licencija buvo atšaukta paties banko prašymu", - priminė Lietuvos banko vadovas.
Pasak jo, visiems visada būna įdomu, kiek gi mūsų šalyje veikiantys bankai uždirbo.
Tai štai: 2021 m. Lietuvos bankų sektorius, neaudituotais duomenimis, uždirbo 329 mln. eurų pelno - 17,6 proc. daugiau nei 2020 m.
„Vienas pagrindinių pelno augimo veiksnių buvo atkurtos paskolų vertės sumažėjimo išlaidos, taip buvo dėl pagerėjusių ekonominių perspektyvų, sumažėjusių skolinimo rizikų, išaugusių galimybių grąžinti paskolas", - paaiškino G.Šimkus.
Įdomu tai, kad bankų pelną itin padidino pelnas iš netiesioginės veiklos - iš paslaugų ir komisinių. Jis per pernai paaugo 25,4 mln. eurų, arba 11 proc. Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos pernai siekė net 260 mln. eurų.
Tačiau nėra ko stebėtis žinant, kad kiekvienas kortelės „pajudinimas", pinigų pervedimas, sąskaitos tvarkymas apmokestinti sunkiai suvokiamomis kainomis.
2021 m. augo ir paskolų portfelis. Pavyzdžiui, bendrai paskolos Lietuvoje augo 14,9 proc., arba 2,9 mlrd. eurų, - iki 22,5 mlrd. eurų.
Didžiausią bankų paskolų portfelio dalį (53,7 proc.) sudarė paskolos gyventojams.
Per metus jos išaugo 1,2 mlrd. eurų (10,8 proc.) - iki 12,1 mlrd. eurų.
Tą lėmė aktyvus skolinimas būstui įsigyti: šios paskolos padidėjo 1 mlrd. eurų (11,4 proc.) - iki 9,8 mlrd. eurų.
Paskolos verslui sudarė 41,1 proc. viso portfelio ir 2021 m. išaugo 1,4 mlrd. eurų (18,4 proc.) - iki 9,2 mlrd. eurų.
Pasak G.Šimkaus, paskolų metinės palūkanos pernai mažėjo: įmonėms vidutiniškai nuo 3 iki 2,7 proc., būsto paskolų - nuo 2,4 proc. iki 2 proc. Vartojimo paskolų vidutinis palūkanų dydis šių metų vasarį siekė 8,1 proc.
Įdomu tai, kad, nepaisant pandemijos, smarkiai išaugo ir indėlių portfelis - net dešimtadaliu, arba iki 35,1 mlrd. eurų.
Iš jų namų ūkių indėliai ūgtelėjo net penktadaliu - iki 21 mlrd. eurų. Kaip gyventojams per pandemiją pavyko taip sutaupyti (juo labiau kad ne visi pinigus laiko bankuose)?
Anot G.Šimkaus, tą nulėmė faktas, kad augo pajamos, dėl kai kurių ūkio suvaržymų mažėjo galimybės vartoti, taip pat buvo taupoma dėl koronaviruso nulemto padėties neapibrėžtumo.
Lietuvos bankas sako, kad komerciniai bankai šiemet gali susidurti su netiesioginiais Rusijos karo prieš Ukrainą iššūkiais: Lietuvos įmonių, turinčių ar turėjusių verslo santykių su paveiktomis šalimis, kredito rizika, kylančiomis žaliavų, maisto, energijos kainomis, galimais mokėjimų sutrikimais dėl tarptautinių sankcijų Rusijai, kibernetinio saugumo grėsme.
Vis dėlto, G.Šimkaus nuomone, Lietuvos bankų sektorius yra pasirengęs tinkamai atremti šiuos iššūkius, mat bankų turtas per metus išaugo 5,1 mlrd. eurų - iki 42,8 mlrd. eurų.
Jų kapitalo pakankamumo lygis ir toliau buvo aukštas visus 2021 m.
Prie to prisidėjo bankų akcininkų sprendimai didžiąją dalį 2020 m. uždirbto pelno skirti būtent bankų kapitalui stiprinti. Bankų likvidumo rodiklis yra beveik keturis kartus didesnis, nei reikalaujama.
Pernai neveiksnių paskolų sumažėjo procentu - iki 1,23 proc. Pasak G.Šimkaus, Lietuvoje paskolų kokybė yra viena geriausių ES.
Tiesa, situaciją gali pakeisti Rusijos pradėtas karas.
„Vis dėlto paskolų kokybės pablogėjimas galimas tik nedidelei paskolų daliai", - nuramino Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Rašyti komentarą