Žygimantas Gališanskis - sparčiai populiarėjančios sporto šakos olimpinė viltis

Klaipėdos irklavimo centras, kuris dar iki šiol išgyvena euforiją dėl šių metų rugpjūčio mėnesį savo centro narės Viktorijos Senkutės Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovoto bronzos medalio, jau mintimis gyvena naujuoju olimpiniu ciklu. Jau regima ir naujų vilčių 2028 metų Los Andželo olimpinėms žaidynėms.

Viena tokių vilčių - Žygimantas Gališanskis, kuris pastaraisiais metais yra visa galva pasinėręs į pakrančių irklavimo sportą.

Kaip žinia, ši vis populiarėjanti irklavimo rūšis pirmą kartą į olimpinių žaidynių programą bus įtraukta jau 2028 metais Los Andžele.

„Mano tikslas - olimpinis kelialapis“, - ne kartą bendraudamas su „Vakarų ekspresu“ pabrėžė 2022 metų Europos paplūdimio sprinto irklavimo čempionato vienviečių valčių klasės medalininkas Ž. Gališanskis.

Iš viso jo sąskaitoje - 4 Europos paplūdimio sprinto irklavimo čempionato medaliai.

„Esu iškovojęs 1 aukso ir 3 bronzos medalius, o pasaulio čempionatuose dukart likau per plauką nuo medalio - ketvirtas“, - patikslino irkluotojas.

Ž. Gališanskis jau ketvirtą sezoną su Klaipėdos irklavimo centro treneriu Vygantu Viršilu yra pasinėręs į pakrančių irklavimą, o anksčiau Žygimantas buvo iškovojęs skambių pergalių akademiniame irklavime.

„Aš jau prieš 11 metų su klaipėdiečiais dalyvavau pavienių keturviečių akademinių valčių varžybose - pasaulio jaunimo čempionate likome aštunti, universiadoje - ketvirti“, - akcentavo Ž. Gališanskis.

Akademiniame irklavime jo iškovotų titulų sąrašas - įspūdingas.

2014 m. pasaulio jaunimo iki 23 metų čempionate Varezėje (Italija) vienviete valtimi iškovojo 3-ią vietą ir pagerino Lietuvos jaunimo iki 23 metų rekordą.

2015 m. pasaulio čempionato finale irkluodamas keturvietę valtį (su Aurimu Adomavičiumi, Dominyku Jančioniu ir Martynu Džiaugiu) užėmė 6-ą vietą ir iškovojo Lietuvai olimpinį kelialapį M4x rungtyje į 2016 m. vasaros olimpines žaidynes. 2016 m. į nacionalinę keturvietės komanda nepateko ir į olimpiadą vyko kaip atsarginis irkluotojas.

2015 metais pasaulio studentų universiadoje Gvangdžu mieste (Pietų Korėja) tapo čempionu, 2014 metais Europos universitetų žaidynėse Roterdame (Olandija) pelnė bronzos medalį, o dar po ketverių metų - 2018 metais - Europos universitetų žaidynėse Koimbroje (Portugalija) vėl iškovojo auksą.

„Akademiniame irklavime sekėsi gerai, bet visgi savo svajonės - startuoti olimpinėse žaidynėse - neįgyvendinau. Tikiuosi, kad tai pavyks padaryti su paplūdimio sprinto irklavimu“, - teigė Ž.  Gališanskis.

Pauliaus MATULEVIČIAUS nuotr. TIKĖJIMAS. Žygimantas Gališanskis (dešinėje) ir jo treneris Vygantas Viršilas tikisi, kad Klaipėdoje, jūros pakrantėje, bus įrengta pakrančių irklavimui skirta infrastruktūra. „Danės upėje treniruočių sąlygos geros, bet mums reikia treniruotis jūroje per bangas. Atsiradus tinkamai infrastruktūrai, mūsų pasiruošimas olimpinėms žaidynėms pasiektų dar aukštesnį lygį“, - sakė Klaipėdos irklavimo centro atstovai.

Žygimantai, papasakok, kuo išsiskiria pakrančių irklavimas?

Tai - kompleksinis sportas: reikia bėgti sprintą, staigiai įlipti į valtį ir startuoti prieš lūžtančias bangas, plaukti slalomu 250 m, apsisukti ir 250 m tiesiąja grįžti į krantą bei smėliu apie 50 metrų parbėgti į finišą.

Bėgimo atstumas gali kisti, nes dažnai varžybos vyksta vandenyno, jūros pakrantėje, tad vanduo tai pakyla, tai atslūgsta.

Palyginti su akademiniu irklavimu, tai kitokios specifikos sportas: greitesnis, aštresnis.

Reikia atletiškumo, greičio, skubių sprendimų, taktikos. Čia jau daug visokios specifikos.

Be to, pakrančių irklavimo valtys, palygintu su akademinio irklavimo valtimis, yra platesnės, trumpesnės, sunkesnės. Akademinio irklavimo vienvietės valties svoris - 14 kg, o čia - 35 kg. Jei į pakrančių irklavimo valtį per bangas įbėga vanduo, jis išbėga, nes vienas galas yra atviras. Šias valtis yra sudėtinga apversti.

Pakrančių irklavimo varžybos unikalios ir tuo, kad nereikia vežtis savo inventoriaus: visi sportininkai startuoja su to paties gamintojo tokia pačia valtimi. Nėra taip, kad ispanai dalyvauja su geresnėmis valtimis, o kitų šalių irkluotojai - su prastesnėmis.

Pastaruoju metu tave vis dažniau galima pamatyti besitreniruojantį Baltijos jūroje. Kokios čia sąlygos?

Klaipėdoje, Antrojoje Melnragėje, dar prieš Europos čempionatą surengėme stovyklą, kurią organizavo Lietuvos irklavimo federacija ir Klaipėdos irklavimo centras. 

Taip pat liepos mėnesio viduryje čia dvi dienas vyko ir Baltijos šalių paplūdimio sprinto čempionatas, kuriame pavyko apginti nugalėtojo vardą ir iškovoti kelialapį į rugsėjo 13-15 dienomis Italijoje vyksiantį pasaulio čempionatą.

Pavyzdžiui, Europos čempionate dalyvavo 23 skirtingų šalių atstovai, o pasaulio čempionate būna bemaž dvigubai daugiau šalių.

Baltijos jūra - sudėtinga, dažnos bangos ir tokios treniruotės bei varžybos labai padeda.

Pastaruoju metu prie jūros su treneriu Vygantu Viršilu daug dirbome: tobuliname išlipimus, įlipimus, posūkius. Bandome įvairias ekstremalias situacijas.

Klaipėdos irklavimo centre jau esu ketvirtą sezoną ir labai džiaugiuosi.

Kokiomis ekstremaliausiomis sąlygomis yra tekę treniruotis ar dalyvauti pakrančių irklavimo varžybose?

Kartą Monake buvo per 2 metrus bangos. Plauki ir papuoli virš bangų į tokią duobę, kad nieko nematai: nei kranto, nei kitų sportininkų, nei gelbėtojų katerio. Tiesiog iš visų pusių matai tik vandenį ir bangas.

Kokios emocijos užliejo širdį, kai sužinojai, kad 2028 metais pakrančių irklavimas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą?

Pirma mintis buvo tokia: pagaliau tai atsitiko. Apie tai jau buvo kalbama apie metus laiko, net buvo kalbų, kad ir į Paryžiaus olimpines žaidynes įtrauks. Bet, deja, tai neįvyko.

Tai, kad pakrančių irklavimas būtų įtrauktas į 2028 metų olimpinių žaidynių programą, palaikė dauguma pasaulio sporto organizacijų. Tai džiugina.

Pakrančių irklavimas patrauklus žiūrovams: susirenki paplūdimyje ir nuo kranto ganėtinai mažame plote gali matyti visą distanciją.

Žavi greitis, energija, taktika, irkluotojų dvikovos vyksta viena po kitos.

Be to, šias varžybas gali organizuoti daug šalių: tereikia tik paplūdimio, nereikia kažkokių specifinių trasų ar distancijų, kaip, pavyzdžiui, akademiniam irklavimui, kur reikia būtinai 2 kilometrų plačios trasos, infrastruktūros ir panašiai.

Šios irklavimo rūšies populiarumas vis auga.

Klaipėdos irklavimo centras su Lietuvos irklavimo federacija ir Klaipėdos miesto valdžia kalbasi apie galimybes prie Baltijos jūros įrengti tam tinkamą infrastruktūrą, kad būtų patogios sąlygos ruoštis aukšto lygio varžyboms. 

Tikimės, kad greitu metu tai pajudės ir turėsime kokybiškas treniruočių sąlygos pajūryje.

Užsienio šalyse ši sporto šaka sparčiai populiarėja ir ten sporto sąlygos vis gerėja.

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder