Sporto infrastruktūros problemos sostinėje: apleistos aikštelės bado akis, bet statistika piešia gražų vaizdą

Nors statistika skelbia apie renovuojamas arba naujas vietas sportuoti, tačiau vienos didžiausių sporto organizacijų šalyje „Baltijos futbolo akademija" (BFA) vadovė Mažena Agneška Stankevič sako, kad sporto infrastruktūros problema sostinėje nėra iš esmės sprendžiama.

2019 m. sparčiai išaugusi akademija infrastruktūros problemą išsprendė pritraukusi investuotojų ir pasistačiusi pripučiamą sporto maniežą sostinės Karoliniškių mikrorajone.

Šiuo metu akademiją lanko beveik tūkstantis vaikų, BFA arenos paslaugomis naudojasi ir kitos akademijos, moksleiviai, profesionalūs futbolo klubai, tačiau norinčių yra daugiau nei vietos.

„Matydami vaikų skaičiaus augimą ir pradėję nebetilpti nuomojamuose aikštėse, prisiėmėme riziką ir be valstybės, savivaldybės lėšų, o investuodami tėvų pinigus bei pritraukę investuotojų 2019 m. pasistatėme tuomet unikalų statinį.

Jis iš dalies problemą išsprendė, bet šiai dienai vis tiek nesutalpintume visų savo grupių, o norinčių pas mus treniruotis yra daugiau nei mes galime priimti. Vilniuje šiuo metu yra trys futbolo maniežai, o trūksta mažiausiai keturių.

Dar liūdnesnė situacija yra su plaukimo baseinais, lengvosios atletikos maniežais - kenčia ne tik futbolas. Bendras sportuojančių vaikų kiekis Vilniuje ir taip nėra didelis, o sporto bazių trūkumas problemą dar labiau gilina", - kalbėjo BFA vadovė M. A. Stankevič.

Šiuo metu Vilniuje sportuoja tik kas penktas vaikas ir šiuo aspektu sostinės atsilieka nuo daugelio Europos valstybių, o „Eurobarometro" tyrimo rezultatai jau daugelį metų fiksuoja žemą fizinio aktyvumo lygį tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų.

Nors iš viso sostinėje suskaičiuotos 262 krepšinio, 67 futbolo aikštelės, tačiau dalis jų yra neprieinami visuomenei, priklauso mokykloms, o didžiosios dalies objektų būklė bado akis.

„Teko pačiai apžiūrėti viešai deklaruojamas sporto aikšteles. Jos netinka organizuoti varžyboms, nėra rūbinių ir dušų.

Mūsų atveju reikia ne mažos aikštelės, o pilnų matmenų futbolo stadiono, o tokių Vilniuje - vienetai. Kitos skelbiamos sporto bazės yra tokios apleistos, kad mano nuomone ten negalima leisti sportuoti vaikams dėl saugumo", - atviravo BFA vadovė.

BFA atstovės teigimu, stinga ir viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdžių, nors teigiamų yra: jau daug metų BFA bendradarbiauja su Vilniaus Fabijoniškių gimnazija, kur turi sportines klases ir dalis akademijos auklėtinių sportuoja šios mokyklos futbolo stadione.

Problemai spręsti - didžiausias žiemos futbolo turnyras

Žiemos metu, kai baigiasi vaikų ir jaunimo čempionatai, daugelis vaikų neturi galimybės toliau tobulėti, todėl BFA antrus metus iš eilės organizavo ką tik pasibaigusį žiemos futbolo turnyrą „Vilnius Winter Cup 2023", kuriame varžėsi daugiau nei 90 komandų, o dalyvių iš sostinės, Kauno, Visagino, Utenos, Šalčininkų, Pabradės ir kitų miestų skaičius viršijo net 2000-ius.

Iš viso futbolininkai (-ės) nuo 5 iki 15 m. BFA arenoje sužaidė net 684 rungtynes bei arenoje praleido beveik 200 val., turnyre iš viso darbavosi net 30 teisėjų. M. A. Stankevič teigimu, tokių turnyrų vien Vilniuje turėtų būti ne vienas, tačiau vėl galimybes apriboja infrastruktūra.

„Norėjome savo ir kitų futbolo akademijų vaikams pasiūlyti pačias geriausias sąlygas sportuoti ir varžytis žiemos metu.

Labai svarbu neprarasti įgūdžių ir ruoštis artėjantiems pavasario čempionatams. Poreikis tokiems renginiams yra didžiulis, tokių reikėtų dar ne vieno, bet tiesiog nėra pakankamai vietos jiems organizuoti.

Kai kuriomis dienomis teko turnyrą pradėti nuo labai ankstyvo ryto, o baigti irgi vėlai, nes sutalpinti 2000 dalyvių, kuriuos atlydi bent vienas tėvas, po vienu stogu buvo nemenkas iššūkis", - teigė BFA direktorė.

Šiemet prie turnyro prisidėjo rėmėja „Helios Group", kuri pabrėžė būtinumą investuoti į vaikų ir jaunimo sportinį užimtumą. „Vilnius Winter Cup 2023" prasidėjo 2022 m. gruodžio pradžioje ir tęsėsi iki 2023 m. vasario mėn. 20 d.