Pasaulio bokso žvaigždė iš mažo Tolių kaimo

Dėl įtempto treniruočių, varžybų, studijų Lietuvos sporto universitete grafiko Gabrielė į Tolius Žalgirio seniūnijoje pas tėtį Saulių ir brolį Eimantą grįžta nedažnai, paskutinį kartą buvo per Kalėdas.

Po iškilmingų sutiktuvių Vilniaus oro uoste su tėčiu ir broliu namo trumpam parvykusi Gabrielė pirmadienį redakcijon užsuko lydima abiejų šeimos vyrų ir pirmųjų jos trenerių Kretingos sporto mokykloje brolių dvynių Tomo ir Aivaro Balsių.

„Pirma mano auklėtinė, pirma mūsų Sporto mokykloje boksą pasirinkusi mergaitė. Atvedė ją tėtis. Ačiū Dievui, kad mergaičių krepšinio grupės mokykloje nebuvo“, – apie aplinkybes, atvedusias Gabrielę į boksą, kalbėjo treneris Tomas.

Trenerių teigimu, Gabrielė buvusi ypatinga – per treniruotes nėra nė vienos ašaros nubraukusi. „Juda kaip Muhamedas Ali – dar per pirmąsias kovas teisėjai jos talentą pastebėjo“, – prisiminė treneriai.

Sporto mokyklon iš Tolių į Kretingą 12 kilometrų Gabrielė mindavo dviračiu, eidavo ir pėsčiomis.

„Dabartiniams berniukams iki Gabrielės disciplinuotumo, atkaklumo, bokso technikos įvaldymo – toli kaip iki mėnulio. Matai, kad turi talentą, dirbi, rodos auga čempionas, ima ir į varžybas neateina“, – Gabrielės pranašumą, lygindami su dabartiniais savo ugdytiniais, akcentavo treneriai.

Boksininkės pašaukimą suradusi Kretingos sporto mokykloje Gabrielė mokytis ir treniruotis išvyko į Panevėžio sporto gimnaziją, kur jai, kaip sportininkei, atsivėrė daugiau galimybių.

Baigusi gimnaziją Panevėžyje įstojo į Lietuvos sporto universitetą, yra šio universiteto Kaune antro kurso studentė, studijuoja treniravimo sistemas. Į bokso olimpą Gabrielė kopė žingsnis po žingsnio.

Europos čempionės titulą jai laimėti pavyko iš ketvirto karto – 2019 metais Sofijoje Bulgarijoje įvykusiame Europos bokso čempionate. Italijoje vykusiame U22 Europos čempionate ji tapo vicečempione – tąsyk nusileido olimpinei jaunimo čempionei iš Rusijos.

Šių metų vasarį Bulgarijoje vykusiame tarptautiniame „Strandja“ bokso turnyre protestuodama prieš Rusijos agresiją Ukrainoje Gabrielė atsisakė kovoti finale su Rusijos sportininke, todėl rusei be kovos atiteko nugalėtojos medalis ir prizas.

Paklausta, kaip tada jautėsi, Gabrielė tarė: „Ramiai stebėjau kitas varžybas“.

Pasaulio čempionate Stambule ketvirtfinalyje svorio kategorijoje iki 81 kg 21 metų Gabrielė Stonkutė 5:0 įveikė varžovę iš Kazachstano, pusfinalyje 3:2 – Turkijos atstovę, istorinį auksą pelnė 5:0 nokautavusi Lenkijos boksininkę Oliwia Toborek.

Dvyliktą kartą vykusiame Pasaulio moterų bokso čempionate Stambule dalyvavo rekordinis boksininkių skaičius – 312 boksininkių iš 73 valstybių.

Pasaulio čempionate debiutavusi Gabrielė Stonkutė iškovojo aukso medalį ir 100 tūkst. JAV dolerių piniginę premiją.

Gabrielės svajonė ir siekis – patekti į 2024 metais Paryžiaus olimpines žaidynes. Žengdama į 2021 metų vasaros Tokijo olimpines žaidynes liko, kaip pati sakė, per žingsnį.

„Dabar kimbu į studijas, spalį Europos čempionatas Juodkalnijoje“, – sakė Gabrielė, mėnesį praleidusi stovykloje, kur kartu su dabartiniu treneriu Vidu Bružu rengėsi savo auksiniam čempionatui.

Čempionės sutikimas Vilniaus oro uoste

Kokia įprasta čempionės dienotvarkė? 3–3,5 valandos ji kasdien treniruojasi.

Prieš varžybas keliasi tiksliai 6.30 val., pirma treniruotė prasideda 7.30 val., po to paskaitos universitete, 17.30 val. – treniruotė.

Miegoti eina ne vėliau kaip 22.30 val. Ar lieka laiko pomėgiams?

Gabrielė pripažino, kad sportas yra jos didžiausias pomėgis, tad laisvalaikiu žaidžia krepšinį. Mėgsta knygas, ypač psichologines.

Paskutinė jos perskaityta knyga Y. N. Harari „SAPIENS. Glausta žmonijos istorija“.

Moteris boksininkė, bent Lietuvoje vis dar žavi anaiptol ne visus, netgi vyrų boksas suprantamas kaip kūną žalojantis sportas. „Visiems reiktų pabandyti šitą sporto šaką, įsitikintų, kokia ji įdomi, užgrūdinanti“, – skatino Gabrielė.

Patyčių į akis dėl to, kad yra boksininkė, nebuvę, komentaruose jų būną, tačiau sportininkė jų nesureikšmina.

Treneriai Tomas ir Aivaras Balsiai patikino, kad boksas yra saugesnis dargi už lietuvių pamėgtą krepšinį. „Lūžusių kaulų, kitų traumų krepšinyje apsčiai.

Per savo darbo bokso treneriu metus mačiau vieną kitą nubrozdintą auklėtinio nosį, vieną kitą mėlynę jų paaky, tai daugų daugiausia, tai futbole prestižas yra įmušti įvartį galva, taip trankant ir smegenis“, – stereotipus apie boksą neigė broliai Balsiai.

Paklausus, ko reikia čempionui išugdyti, abu išvardijo: šeimos, trenerio, sportininko sutelktų pastangų.

Gabrielės mama mirusi ir namuose Toliuose jos laukia tėtis Saulius ir brolis Eimantas. Šeštadienį Gabrielę jiedu pasitiko Vilniaus oro uoste ir buvo džiugiai nustebę Gabrielės sutikimui oro uoste surengta iškilme, kad pasveikinti jos atvyko ir Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.

„Apkabinau, pasveikinau, pasakiau šilčiausius linkėjimus, kad įveiktų viską, neturėtų baimės“, – kaip pasveikino seserį čempionę pasakojo Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro septintokas Eimantas.

Gabrielės pergale džiaugėsi ir šioje jos buvusioje mokykloje. „Visuose mokyklos televizorių ekranuose buvo Gabrielė“, – įspūdžiais dalijosi Eimantas.

„Esu buvęs ir pas seniūną, ir pas merą prašydamas finansinės paramos Gabrielės išvykoms į varžybas. Deja, padėjo, davė pinigų draugas, jis surado rėmėją ūkininką. Parėmė vienas visuomenininkas.

Jei ne jie – Gabrielė nebūtų išvykusi“, – kalbėjo S. Stonkus apie tai, kad valdžios žmonės greitesni šildytis sportininkų pergalių spinduliuose negu padėti tą kelią iki pergalės nueiti.

Treneris Tomas prisipažino už savus pinigus autobusu su Sporto mokyklos auklėtiniu į čempionatą Europoje vykęs. „Kelionėje ir maistą perpus dalinau“, – teigė treneris.

Broliai Tomas ir Aivaras Balsiai apgailestavo, kad rėmėjų pradedantiems ir perspektyviems sportininkams surasti darosi vis sunkiau. „Garbės piliečio vardą Gabrielei rajono valdžia suteikti turėtų“, – tarė Tomas ir pajuokaudamas pridūrė, kad gal ir juodu su broliu – pirmuosius pirmos Lietuvos pasaulio bokso čempionės trenerius – kaip nors pažymėtų.

Treneriai T. ir A. Balsiai viliasi, kad jų ugdytinės Gabrielės Stonkutės sėkmės istorija paskatins vaikus, jaunimą užsiimti boksu.

Prieš koronaviruso pandemiją bokso treniruotėse Kretingos sporto mokykloje buvo gausu berniukų ir mergaičių, pastarųjų dargi daugiau.

„Lig boksininkų pieva žydėjo, tačiau buvusi pilna salė šiandieną yra ištuštėjusi“, – kalbėjo treneriai, įžvelgdami didėjančio abejingumo svarbiausią priežastį – jaunimą dar labiau įtraukusius mobiliuosius telefonus, kompiuterius.

Saulius Stonkus dėl pasyvesnio žmonių gyvenimo priekaištavo jį skatinančiai valdžiai. Jo pastebėjimu, ankstesnis žvyrkelis į Tolius nors ir dulkėjo, bet buvo pakankamai platus, kad saugiai jame tilpdavo važiuojantys automobiliu, dviračiu.

Kelią išasfaltavo ir susiaurino tiek, kad automobiliais sunku prasilenkti, o dviračiu minti vietos neliko, „Tikėjomės, kad tvarkydami kelią į Kretingą ir dviračių taką nuties“, – sakė Saulius.