Olimpiniam prizininkui Ryčiui Vaišvilai – 50 metų

R. Vaišvila gimė 1971 metų gegužės 23 dieną Klaipėdoje. Mokėsi Klaipėdos I.Simonaitytės mokykloje.

Baigė tuometį Lietuvos kūno kultūros institutą (LKKI), dabar – Lietuvos sporto universitetas.

1992–1996 m. sportuodamas LKKI klube "Atletas" tapo Lietuvos vyrų krepšinio čempionato bronzos medalininku, tris kartus laimėjo Lietuvos krepšinio taurę.

1996 m. su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine 26-osiose olimpinėse žaidynėse (Atlanta, JAV) pelnė bronzos medalį.

1996 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Atakuojančio gynėjo pozicijoje rungtyniavęs krepšininkas vilkėjo Kauno „Atleto", Alytaus „Alitos", Helsinkio „Teamware Topo" (Suomija), Permės „Ural Great" (Rusija), Solnoko „Mol" (Vengrija), Nitros „K-Cero SPU" (Slovakija), Kečkemėto „Univer KSE" (Vengrija) ir Anykščių „Puntuko ekipų marškinėlius".

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės sudėtyje buvo 1994-1998 metais.

Baigęs profesionalaus krepšininko karjerą, nuo šio sporto nenutolo ir ėmėsi trenerio amato: treniravo Kinijos Sianjango „Tan Tan" komandą, vėliau grįžo į Lietuvą ir išbandė Lietuvos krepšinio lygos (LKL) trenerio duonos: treniravo Klaipėdos „Neptūną" ir Utenos „Juventus".

Pastaraisiais metais jis žiba Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) komandose ir turi iškovojęs visų spalvų NKL medalius, tarp jų su Klaipėdos „Naftos-Uni-Laivitės" (dabar – „Neptūnas-Akvaservis") ekipa – aukso (2015 metais) ir sidabro (2017 metais) medalius.

R. Vaišvila buvo išrinktas ir geriausiu Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) treneriu.

Šiemet su „Telšių" ekipa tapo NKL vicečempionu.

Dar prieš tai į NKL aukštumas vedė ir Marijampolės „Sūduvos-Mantingos" ekipą – 2019 metais su marijampoliečiais tapo NKL čempionu.  

„Krepšiniu susidomėjau vaikystėje. Tėvelis žaidė rankinį, brolis – krepšinį. Matyt, nuo jo ir užsikrėčiau. Prašydavau, kad vežtųsi mane kartu į treniruotes. Jo skatinamas pradėjau lankyti krepšinį pas savo pirmąjį trenerį Grigorijų Pancerovą. Būdamas krepšininku nemažai laiko praleidote svetur, atstovaudamas įvairiems užsienio krepšinio klubams. Žaidžiau Suomijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Vokietijoje.

Rusijoje buvo labai puikūs metai, laimėjome čempionatą, teko dalyvauti Eurolygoje. Daug metų po mokyklos baigimo gyvenau Kaune. Kai įstojau į Kūno kultūros institutą, taip ir išbuvau ten apie septyniolika metų. Baigęs institutą pradėjau nuo Kauno "Žalgirio" dublerių komandos, vėliau žaidžiau profesionaliuose klubuose", - pasakojo R. Vaišvila.

Pasiteiravus, geriau būti žaidėju ar treneriu, R. Viašvila nesuavekojęs atsakė: „Žaidėjų būti geriau. Turi kamuolį, žinai, ką su juo daryti. O treneris yra atsakingas už visos komandos žaidimą ir rezultatą. Žinote, kaip būna – laimi žaidėjai, o pralaimi treneris. Visos strėlės lekia į tave. Bet jei pasirinkai tokį darbą, turi su tuo susitaikyti", - sakė R. Vaišvila.

„Vakarų ekspreso" sporto skyrius jubiliatui linki dar daug daug medalių ir geriausia – auksinių. Kas žino, gal ateityje R. Vaišvila bus Lietuvos rinktinės treneriu ir dar kartą sužibės olimpinėse žaidynėse. To ir linkime.