Olimpiniam čempionui - 60 metų: prisiminimų ir titulų - galybė

1988-ųjų metais Seule legendinis šalies dviratininkas laimėjo individualaus persekiojimo lenktynes, o su rinktine triumfavo ir komandinio persekiojimo rungtyje.



Po minėtos olimpiados pripažintas geriausiu metu Lietuvos sportininku.



Jis net 5 kartus gerino pasaulio dviračių treko persekiojimo lenktynių rekordus.



G. Umaras prisidėjo atkuriant Lietuvos tautinį olimpinį komitetą. 1988-1992 m. buvo LTOK viceprezidentas. 1992-1996 m. Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas.



Klaipėdoje ne kartą buvo organizuojamos jo vardo dviračių lenktynės, sutraukusios būrius dviračių profesionalų ir mėgėjų.



G. Umaras ne kartą lankėsi Klaipėdos sportininkų namuose ir jam gražios sukakties proga yra išleista Sportininkų namų atvirutė.



Prieš mėnesį, kai vyko šviesaus atminimo trenerio Narsučio Dumbausko laiduotuvės. Gintautas Umaras "Vakarų ekspresui" sakė: "Tai buvo toks žmogus, kuris sugebėdavo dėlioti reikalus tokiu tempu ir sykiu taip ramiai, kaip išlaikyti kokius 25 kamuolius žongliruojant ore. Jis buvo didis. Mes visi jo auklėtiniai gyvenime turėjome didelio džiaugsmo dėl to, kad buvome su juo kartu. Narsutis sugebėjo sukurti didelių planų ir juos įgyvendinti. Tai geriausia, kas gali nutikti gyvenime", - kalbėjo tituluočiausias N. Dumbausko auklėtinis olimpinis čempionas Gintautas Umaras.

Portale sportas24.lt išspausdintame žurnalistės Marytės Marcinkevičiūtės straipsnyje "Gintautas Umaras lenktynėse buvo matematikas ir psichologas" cituojamas olimpinis čempionas: "Kažin ar būčiau pasiekęs tokių laimėjimų, jeigu anksti nebūčiau pradėjęs rungtyniauti su vyrais. Daug ko jie mane išmokė, užgrūdino. Stengiausi įsiminti visų vyresniųjų draugų taktikos naujoves, analizavau pralaimėjimų klaidas ir laukdavau nesulaukdavau to momento, kada vėl galėsiu stoti į startą."



Apie Gintautą Umarą yra sukurtas dokumentinis filmas "Narsutis Dumbauskas. Dviračių sporto profesorius" (rež. Stasys Petkus, scen. aut. Gintarė Grikštaitė. 2021 m.).



Jame yra kalbinamas pats olimpinis čempionas, buvę jo sporto bendražygiai ir artimieji.



Tituluočiausias visų laikų Lietuvos dviratininkas savo karjeros piką išgyveno 1987–1988 metais. Vien per šiuos dvejus metus G. Umaras susižėrė 4 aukso medalius.



Šviesaus atminimo Klaipėdos dviračių sporto treneris treneris Narsutis Dumbauskas dokumentiniame filme atskleidžia ypatingą auklėtinio savybę.



„Gintautas turėjo didelę Dievo dovaną. Mano grupėje yra buvę daug visokių. Treniruotėje sportininkas nuostabiai važiuoja, labai gerai jaučiasi, bet per varžybas tegali pademonstruoti daugiausiai 50 procentų to, ką darė per treniruotes. Gintautas per atsakingas varžybas save realizuodavo 150 proc. Daugiau negu jis gali. Tokia vidinė jėga, toks nusiteikimas", – pastebi treneris N. Dumbauskas.



„Gintas visada buvo komandos siela. Jis mūsų komandoje startuodavo pirmoje pozicijoje, kuri yra sunkiausia. Jis turėdavo padėti įsibėgėti komandai, nors prieš tai ką tik kovėsi dėl individualių lenktynių nugalėtojo vardo. Tai ypatingai sudėtinga", – minėtame dokumentiniame treneris N. Dumbauskas.



Tiesa, prisimindamas savo karjeros pradžią, G. Umaras teigia, kad pernelyg didelio tikėjimo iš pirmojo trenerio Vytauto Slaninos, būsimas olimpinis čempionas nesulaukė.



„Pamenu, važiuojam su treneriu autobusu namo. Spaudžia toks žieminis šaltukas ir klausiau jo: „Treneri, pasakykit, praėjo vienas sezonas.Svarstau, man čia verta užsilikti ar galiu kažko pasiekti?" Mane tas maksimalizmas kažkaip veikė ir norėjau laikytis krypties.



Treneris atsargiai ir pedagogiškai atsakė: „Gal kas nors ir gali gautis. Neblogas sezonas buvo, bet sunku kažką pasakyti." Iškart perklausiau: „Ar iš manęs galėtų gautis pasaulio čempionas, ar bent kažkokį medalį galėčiau laimėti?"



Treneris išpūtė akis, nieko nepažadėjo, jokios patvirtinančios informacijos ar padrąsinimo negavau. Mes pašnekėjome kaip vyras su piemeniu, kuris norėtų būti vyru", – pokalbį su pirmuoju treneriu prisiminė G. Umaras.



Kas žino, galbūt būtent toks atsargus nusipelniusio trenerio V. Slaninos vertinimas G. Umarui suteikė dar daugiau motyvacijos ateities pergalėms.



Kalbėdamas apie tokius egzistencinius klausimus kaip žmogaus gyvenimo tikslas ir laimė, dukart olimpinis čempionas G. Umaras svarsto:



„Manau, kad kaip pagrindinio gyvenimo tikslo – laimėti olimpines žaidynes – negalima kelti. Tai yra tam tikras egoizmas. Gyvenime turi padaryti kažką daugiau. Gyvenime mums visiems duota, visų pirma, užauginti vaikus. Turiu apgalvotą pasakymą, kas yra žmogaus laimė.



Manau, kad gyvenimo laimė yra vaikystės prisiminimai, vaikų sėkmė, kelionių įspūdžiai. Vis tik, jeigu siekdamas tų trijų dalykų, gali padaryti laimingais ir kitus žmones, kad jie džiaugtųsi susitikę su tavimi, kad tu jiems teiktum kažkokios naudos, galbūt kartais net įbrukdamas kokį patarimą...



Mano mama mėgdavo įbrukti patarimų, turbūt ir man tas yra perduota. Jeigu turi sritį, kurioje esi vilkas tvirtais dantimis ir gali pasakyti, kaip kąsti ar kaip glostyti, tai taip pat gali būti gyvenimo tikslas."

Gintauto Umaro biografija



1981-1988 m. daugkartinis Lietuvos treko dviračių čempionas, 1982 m. plento dviračių žiedinių lenktynių čempionas.



Nuo 1981 m. lenktyniavo Sovietų Sąjungos rinktinėje. Treniravosi „Dinamo" sporto klube Klaipėdoje.



1984 m., 1985 m., 1988 m. Sovietų Sąjungos 4 km individualių ir 1987 m., 1988 m. 4 km komandinių persekiojimo lenktynių čempionas.



1987 m. pasaulio treko dviračių persekiojimo lenktynių (4 km individualių ir komandinių) čempionas. 1988 m. vasaros olimpinėse žaidynėse pelnė du aukso medalius: 4 km individualaus persekiojimo rungtyje ir 4 km komandinio persekiojimo rungtyje, kartu su Vyacheslav Ekimov, Dmitry Nelyubin ir Artūru Kaspučiu.



Tais pačiais metais pripažintas geriausiu metu Lietuvos sportininku. 5 kartus pasaulio treko dviračių persekiojimo lenktynių rekordininkas (5 km individualių 1984 m., 4 km individualių 1985 m. ir 1987 m., 4 km komandinių SSRS rinktinės sudėtyje 1988 m.).



Prisidėjo atkuriant Lietuvos tautinį olimpinį komitetą. 1988–1992 m. buvo LTOK viceprezidentas. 1992–1996 m. Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas, nuo 2009 m. – viceprezidentas.