Mažais žingsniais didelių tikslų link 

Pirmiausia imtynininkas „nuskynė" Europos čempionato bronzą, paskui pasipuošė pora tarptautinių turnyrų aukso medalių, o galiausiai iš Oslo į Lietuvą parvežė planetos pirmenybių bronzinį apdovanojimą.

Sportininkas tikisi, jog tokiais tempais neilgai trukus nužygiuos ir iki išsvajotojo olimpinio medalio.

Energijos pliūpsnis

„Jau praėjo kelios dienos po pirmenybių, tad emocijos aprimo, grįžau į kasdienybę. Iš tikrųjų sulaukiau labai daug sveikinimų, dėmesio ir iš nepažįstamų žmonių.

Noriu visiems padėkoti, labai malonus toks dėmesys", - „Vakaro žinioms" sakė K.Šleiva.

Pasaulio čempionato Norvegijoje graikų-romėnų imtynių svorio kategorijos iki 72 kg kvalifikacijoje K.Šleiva 11:1 įrodė pranašumą prieš Kaharmaną Kisymetovą (Kaharman Kissymetov) iš Kazachstano.

Aštuntfinalyje lietuvis vėl užtikrintai 8:0 nugalėjo bulgarą Deividą Tihomirovą Dimitrovą (Deyvid Tihomirov Dimitrov).

Paskui mūsiškiui nepasisekė. K.Šleiva ketvirtfinalio imtyje 0:5 nusileido šių metų Europos vicečempionui armėnui Malkhui Amojanui (Malkhas Amoyan).

Pastarasis laimėjo ir pusfinalio kovą, pateko į finalą bei atvėrė mūsiškiui duris į paguodos turnyrą. Čia K.Šleiva 2:1 pranoko norvegą Havardą Jorgenseną (Haavard Joergensen). O jau mažajame finale lietuvis užtikrintai 10:1 sutriuškino Mohamadą Rezą Hojatola Mokhtarį (Mohammad Reza Hojatollah Mokhtari) ir pasiėmė medalį.

„Ruošiuosi prieš važiuodamas į kiekvienas varžybas, pastarasis čempionatas, žinoma, nebuvo išimtis.

Treniruotėse atidirbu savo darbą 100 proc. Ir visuomet, aišku, tikiuosi geriausio. Tačiau tik varžybų diena parodo, kaip seksis.

Nors, be abejonės, atiduodu visas savo jėgas", - pridūrė K.Šleiva.

Pasak imtynininko, Osle pirmoji kova buvo sunki. Juk visuomet varžybų pradžioje dar būna sudėtinga iškart „prasilaužti":

„Taigi fiziškai sudėtingiausia buvo kovoti kvalifikacijos imtyje.

O sunkiausia psichologiškai buvo kova dėl medalio. Juk čia 50 ir 50 proc. - arba turėsi apdovanojimą, arba - ne. Pastarajam mūšiui visada būna sunkiausia ruoštis ir susikaupti."

Visi puikiai žino posakį „apetitas kyla bevalgant", K.Šleiva neslepia, jog ir jam, žinoma, norėjosi aukščiausios prabos apdovanojimo. Tačiau kažkokio nusivylimo dėl to tikrai nejaučia. „Ir užimta trečiąja vieta pasaulio čempionate labai džiaugiuosi.

Juk, pavyzdžiui, jeigu kovoji didžiajame finale ir užimi antrąją vietą, vadinasi, finale pralošei. O kai kovoji mažajame finale ir užimi trečiąją vietą, vadinasi, laimi medalį (šypsosi).

Nežinau, ko pritrūko, kad nepasipuošiau auksu. Visada būna kažkokių klaidų. Tikriausiai tas, kuris tampa čempionu, varžybų dieną padaro mažiausiai klaidų.

Aš užėmiau trečiąją vietą, taigi turbūt kovojant prieš Armėnijos imtynininką padariau klaidų, kurių jis nepadarė", - samprotavo imtynininkas.

K.Šleiva pripažino, jog būsenos, kai stovi ant prizininkų pakylos, girdi savo šalies himną, mato savo šalies vėliavą, yra tiesiog neįmanoma apibūdinti.

„Turbūt visus tuo metu užplūsta skirtingos emocijos.

Tiesiog užplūsta labai daug energijos, labai didelis džiaugsmas ir atrodo, jog tuo metu gali kalnus nuversti", - sakė K.Šleiva.

Atsipirkęs apmaudas

Primename, jog 2020 m. vasario mėnesį Romoje (Italija) vykusio Europos imtynių čempionato lemiamoje imtyje dėl bronzos K.Šleiva 4:2 nukovė baltarusį Aliaksandrą Liavončiuką ir po aštuonerius metus trukusios tylos Lietuvai iškovojo medalį. Iki pastarųjų planetos pirmenybių tai buvo svarbiausias jo karjeros apdovanojimas.

O šiuos metus imtynininkas pradėjo Vengrijoje organizuotame tarptautiniame graikų-romėnų imtynių turnyre laimėdamas aukso medalį.

Šiemet ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio jis lipo ir tarptautiniame turnyre Danijoje.

„Pirma atrodė, kad mano geriausi metai yra 2020, dabar panašu, jog 2021.

Šiais metais aukso medalius laimėjau tokiuose turnyruose, kur anksčiau likdavau trečias ar užimdavau žemesnes pozicijas, - pasakojo imtynininkas.

- Žinoma, didžiuosiuose turnyruose dažniausiai suvažiuoja tie patys sportininkai, visi būna žinomi. Taigi, galima sakyti, tos varžybos nesiskiria.

Tačiau, aišku, pasaulio čempionate spaudimas didesnis vien dėl varžybų rango.

Nors, manau, tai irgi tiesiog varžybos kaip ir visos kitos. Iš tiesų dažniausiai varžybose būna ne taip sunku kaip treniruotėse."

Be abejonės šiais metais visiems sportininkams svarbiausias startas buvo Tokijo olimpinės žaidynės. Iš Lietuvos imtynininkų olimpinį skonį šį kartą pajusti galėjo tik sunkiasvoris Mantas Knystautas (svorio kategorija iki 130 kg).

K.Šleivos teigimu, žinoma, jog apmaudu, kad jam nepavyko iškovoti kelialapio ir atlikti išsvajotąjį olimpinį debiutą.

„Kai neišvykau į olimpinės atrankos turnyrus, buvau labai nusiminęs. Tačiau treneris nuramino, sakė, jog viskas yra gerai, tiesiog reikia toliau dirbti, stengtis ir žiūrėti į priekį.

Šiuo metu pasaulyje esu trečias, vadinasi, treneris tikrai buvo teisus, viskas yra gerai (šypsosi). Sulaukiau savo laiko. Svarbiausia buvo nenuleisti rankų.

Taip ir ateina apdovanojimai", - atviravo 25-erių sportininkas.

Tiesa, ne už klanų jau ir 2024 metų olimpinės žaidynės. K.Šleivos teigimu, iki to laiko dar vyks ne vienas atrankos turnyras, per kurį bus galima patekti į Paryžių:

„Kol kas viskas sekasi puikiai, nuolat tobulėju ir rezultatai kyla. Sakoma, kad sportininkų karjeros pikas graikų-romėnų imtynėse yra 25-30 metų.

Taigi ir tikiuosi, jog mano visi rezultatai dabar tik ir kils aukštyn. Tiesiog reikia toliau treniruotis, daryti savo darbą.

Taip, manau, ir nužygiuosiu iki Paryžiaus olimpinių žaidynių."

Apsukų nemažins

Grįžęs į gimtinę iš pasaulio čempionato, K.Šleiva pailsėjo porą dienų ir vėl kibo į darbus. Vakar imtynininkas išskrido į Vokietiją, kur dalyvaus varžybose. O paskui vyks į treniruočių stovyklą Kroatijoje.

Tuomet vėl grįš į kitas varžybas Vokietijoje. Galiausiai lapkričio 20 d. su Lietuvos imtynininkų komanda skris į pasaulio kariškių čempionatą Irane.

„Tokie artimiausi mano planai. Tai bus paskutinės varžybos šiais metais", - pridūrė imtynininkas.

Iš 2022 m. K.Šleiva tikisi dar geresnių rezultatų, nei buvo pasiekti šiemet.

Juk, jei dabar esi trečias pasaulyje, kitais metais norėtųsi būti bent laipteliu aukščiau. O galbūt net pora laiptelių.

„Kitame sezone norėtųsi ir Europos, ir pasaulio čempionatuose iškovoti jau aukso medalius. Tačiau, matysime, kaip bus, kaip seksis, ar lydės sėkmė.

Nors realiai, kadangi jau turiu apdovanojimus ir iš Senojo žemyno, ir iš planetos pirmenybių, tad norėtųsi patekti į olimpines žaidynes.

O jeigu pavyks ten patekti, tuomet jau nuteikinėsiu ir ruošiu save olimpiniam medaliui", - atviravo K.Šleiva

Pasaulio čempionate iškovotas bronzos medalis - kol kas svarbiausias apdovanojimas Kristupo Šleivos (dešinėje) karjeroje. UWW, Valdo Malinausko nuotr.