„Mamba“ vėl nardys po Dakaro ralio dulkes

V.Paškevičius pripažino, jog jo komandai, kitaip nei studentams, kad tinkamai pasiruoštų laukiančiam egzaminui, netrūko paskutinės nakties. Tačiau lenktynininkas neslėpė, jog tam tikrų „reikaliukų", susijusių su technika, prieš startą dar laukia.

Primename, jog iš viso 2022 m. prie starto linijos stojo 57 sunkvežimiai.

V.Paškevičius per 12 Dakaro ralio etapų įveikė 8404 km ir tai padarė per 51 val. 25 min. 16 sek.

Nuo nugalėtojo ruso Dmitrijaus Sotnikovo („KamAZ") mūsiškis atsiliko 9 val. 47 min. 42 sek.

O, pavyzdžiui, iki dešimtąją poziciją užėmusio Nyderlandų atstovo Mičelo van den Brinko (Mitchel van den Brink, „Iveco") lietuviui pritrūko 1 val. 37 min. 8 sek.

Įdomu tai, jog pirmąsias keturias vietas tuomet galutinėje įskaitoje užėmė „KamAZ", o kitas septynias iki V.Paškevičiaus - „Iveco".

Pirmasis lietuviškas ekipažas sunkvežimių klasėje 2022 m. Dakare finišavo 12 pozicijoje.

- Sunkiausiose pasaulyje lenktynėse vėl vairuosite 2014 m. Čekijoje pagamintą „Tatra Jamal" sunkvežimį, kurį jūsų debiutiniame 2022 m. Dakare visi vadino „Mamba". Kokie technikos atnaujinimai, patobulinimai buvo atlikti prieš būsimąjį Dakaro ralį? - „Vakaro žinios" paklausė V.Paškevičiaus.

- Iš tiesų metai buvo labai sunkūs. Turėjome daug planų, tačiau ne viską pavyko padaryti iki galo. Dar ir dabar turime daug klaustukų, nors laiko iki starto liko mažai.

Paskutinius taškus ir patobulinimus atliksime tik jau nuvykę į Saudo Arabiją. Karas Ukrainoje, atsarginių dalių trūkumas labai komplikavo visus technikos atstatymo darbus. Pagrindiniu klaustuku išlieka greičių dėžė.

Nepavyko visko įdiegti taip, kaip planavome. Prieš išsiunčiant techniką, pastebėjome tam tikrus gedimus.

Jau tik Saudo Arabijoje matysime, kiek mums pavyko juos išspręsti, kaip komanda susitvarkė.

Be to, galėčiau paminėti, jog per šiuos metus buvo atnaujintas sunkvežimio variklis, turbina, važiuoklė, patobulinti stabdžiai.

Tačiau dėl pagrindinio mūsų patobulinimo dar turime daug klaustukų.

- Ar po praėjusio Dakaro turėjote vilčių, jog galbūt pavyks sėsti prie naujo sunkvežimio vairo?

- Metų eigoje jau matėme, kad nepavyksta rinkti biudžeto taip sėkmingai, kaip tikėjomės. Taigi, variantų dėl naujos technikos, galima sakyti, nebuvo.

Apskritai, buvo sudėtinga nuspręsti, ar išvis dalyvausime 2023 m. Dakaro ralyje. Tačiau galiausiai kažkaip pavyko viską sutvarkyti.

Tačiau turbūt tai įvyko tik spalio mėnesį. Tuomet susiformavome bent minimalų biudžetą.

Pasikeitė mūsų generalinis rėmėjas.

Vietoj „ConnectPay" dabar bus „Constra Racing". Realiai tai yra Slavomiro kompanija (Slavomiras Volkovas yra vienas iš V.Paškevičiaus šturmanų, - aut. past.).

Galėčiau pasakyti, jog pirmasis mūsų Dakaras biudžeto klausimu buvo lengvesnis.

Taigi, šį kartą susidūrėme su tikrai dideliu iššūkiu.

Visi trys susitikome ir sprendėme, ką ir kaip daryti, kaip tęsti mūsų Dakaro odisėją.

Norėjome toliau garsinti Lietuvos vardą ir sunkvežimių kategorijoje.

Galiausiai nusprendėme, kad vis dėlto reikia tęsti pradėtą darbą.

Nors, aišku, ekonominė situacija yra labai sudėtinga ir sunki. Iš tiesų ir patys čekai mums padėjo. Tiesa, dėl to teko aukoti sunkvežimio dizainą.

Mums asmeniškai naujasis jo įvaizdis nėra pats gražiausias, bet juk geriau važiuoti taip, nei išvis nevažiuoti.

Žvelgiant į visus 2022 m. ir pasiruošimą „Dakar 2023", turbūt finansinis aspektas ir buvo sudėtingiausias.

Juk į Dakaro ralį važiuojame jau antrą kartą, žinome, ko ten galima laukti. Tad, daugiausiai baimės ir kėlė biudžeto nesurinkimas.

Biudžeto surinkimo kelias buvo sunkesnis nei pravažiuoti patį Dakarą (šypsosi).

- Vėl Dakarą bandysite įveikti su tuo pačiu ekipažu - jūs, S.Volkovas ir Tomas Gužauskas. Ar sunku, kai visą laiką kabinoje būnate trise, pasitaiko nesutarimų?

- Turbūt vienas iš mūsų sėkmės faktorių ir buvo tas, jog 2022 m.

Dakaro ralyje kabinoje mes neturėjome nei vieno kivirčo, pykčio ar kažko panašaus.

Daug daugiau turėjome linksmų akimirkų, pokštavimų, pajuokavimų, pasvarstymų.

Tai labai padėjo emociškai. Turbūt tai mums padėjo išgyventi ir sunkias lenktynių akimirkas, pavyzdžiui, kai priešpaskutinę dieną patyrėme gedimą (11-ajame etape „Mambai" dingo galia, turbina buvo tiesiog pajuodavusi nuo išmetamųjų dujų, galiausiai nebeveikė užvedimo mygtukas, nes nudegė laidai.

Paskui sunkvežimis įkrito į duobę.

Dar vėliau buvo pramuštas ratas, - aut. past.) ir buvome išstumti iš išsvajotojo dešimtuko.

Po Dakaro mūsų draugystės ryšys yra sustiprėjęs, todėl ir tęsiame kartu mūsų odisėją.

- Ar buvo kažkas, ko išmokote po pirmojo Dakaro ir nebedarote prieš antrąjį?

- Manau, kažkokių akivaizdžių klaidų nedarėme ir prieš debiutinį ralį. Tačiau, kalbant apie technikos paruošimą, šį kartą šiame procese dalyvavome daugiau.

Vykome į Čekiją, stebėjome, kaip vyksta remontas. Daugiau prisidėjome prie technikos atstatomųjų darbų.

Nors jie ir buvo maži, neakivaizdūs ir neatsispindės rezultate, tačiau mes juos atlikome. Galbūt tai turės įtakos patogumui.

Pavyzdžiui, pakeitėme domkratą. Svarbiausia, kad komandai būtų patogu važiuoti.

- Dakaras vadinamas sunkiausiomis lenktynėmis pasaulyje. Žinoma, pirmu smuiku čia groja technika, tačiau jau turite vieno Dakaro ralio patirtį, kiek, jūsų nuomone, tokiose varžybose yra svarbi psichologinė stiprybė?

- Prieš 2022 m. Dakaro ralį aš ir visa mūsų komanda įsivaizdavome, jog ten tikrai yra lengviau ir viskas paprasčiau. Tačiau jau pirmos trys dienos parodė, kad Dakaras yra pačios sunkiausios varžybos planetoje. Iš tiesų pirmoji savaitė dar bėga gana greitai, tačiau antroji savaitė atrodo prailgėja iki begalybės, o greičio ruožai, panašu, jog kasdien pasidaro vis sudėtingesni.

Tuomet atsiranda tam tikras irzlumas. Nuo ryto iki vakaro turi būti dviejų kvadratinių metrų kabinoje su dar dviem žmonėmis.

Psichologinio pasirengimo tikrai reikia. Juk, jeigu vieną dieną vienas kolega būna irzlesnis, vadinasi, tuomet tu turi nusileisti, kitą dieną - atvirkščiai. Visada reikia rasti kompromisą, įvertinti kiekvieną situaciją.

Manau, Dakare psichologinis pasirengimas yra net svarbesnis nei fizinis. Žinoma, būna, jog paskauda ranką ar nugarą, tačiau, jei pradėsi reikšti emocijas ir pyktis, sugadinsi viską, net pastangas kovojant dėl rezultato.

Taigi, tai tikrai nieko gero nepridės.

- Rusijos lenktynininkai su savo „KamAZ" sunkvežimių įskaitoje karaliavo ne vienus metus. Tačiau prie 2023 m. Dakaro ralio starto linijos nebus nei rusų, nei baltarusių su MAZ. Manote, tai padidins galimybes kovoti dėl aukščiausių vietų?

- Rusijos lenktynininkai su sunkvežimiais Dakare tikrai kūrė istoriją ir to niekas nepakeis. Jie investavo labai daug, dirbo labai daug, kad Dakaro ralyje būtų vieni iš lyderių. Ir jiems tikrai sekėsi tai daryti. Finansavimas pas juos niekada nenutrūkdavo.

Būsimajame Dakare jų nebus. Tačiau atsirado lenktynininkų, kurie sugrįžo į šias varžybas.

O pasitraukę jie buvo būtent dėl to, kad čia kovojo rusai, tad kiti tiesiog nematė perspektyvų užlipti ant prizininkų pakylos. Nors dabar tikrai negalime važiuoti ir tikėtis kažkokių labai aukštų pozicijų.

Nes bus 10 šiemet pagamintų, visiškai naujų ir reikalavimus atitinkančių, sunkvežimių. Pavyzdžiui, vienas iš reikalavimų yra tas, kad minimalus sunkvežimio svoris turi būti 8 tonos.

O mūsų sunkvežimis sveria 9,5 tonas. 1,5 tonos skirtumas tokio lygio varžybose yra labai reikšmingas.

Taigi, mes tikrai nepretenduojame į labai aukštas pozicijas. Teoriškai „KaMAZ" nebuvimo mes turbūt nejausime.

Tie sugrįžę dalyviai tikrai yra greiti, turi daugiametes Dakaro patirtis. Manau, dėl pirmosios vietos kovos 10-15 ekipažų.

O tų, kurie, kaip ir mes, nori būti dešimtuke, yra mažiausiai 25 (iš viso 2023 m. Dakare startuos 53 sunkvežimiai, - aut. past.). Tad, patekti į dešimtuką bus tikrai labai sunku.

- Tačiau tai nereiškia, jog atsisveikinate su svajone? Juk po debiutinio Dakaro ir sakėte, jog „blogas tas kareivis, kuris nenori būti generolu" bei svajojote 2023 m. būti dešimtuke.

- Pirmasis tikslas yra finišo pasiekimas. Tačiau tikimės, jog pasiseks ir vis dėlto būsime tame išsvajotame dešimtuke. Laikas parodys, kaip pavyks įgyvendinti tikslus.

- Šį kartą lenktynininkų lauks prologas ir 14 etapų - 8549 km, iš kurių 4706 km sudarys greičio ruožai. Kaip vertinate naują trasą?

- Dakaras pailgėjo dviem dienomis, atsirado du papildomi greičio ruožai. Manau, 2023 m. lenktynės bus sunkesnės nei buvo 2022 m.

Nors ir pastarasis Dakaras buvo sudėtingas. Aišku, dabar dar labai sunku kalbėti apie trasą, nes, pavyzdžiui, jeigu organizatoriai rašo „smėlis", gali būti, jog tai yra akmenys, tik paviršiuje dengti smėliu.

Taip pat teigiama, jog trečioji ralio diena bus sudėtinga lenkimams, reikės keltis per siaurus kanjonus, važiuoti per akmenuotus kelius.

Taigi, bus svarbu turėti gerą starto poziciją prieš trečią dieną, kad ir tau niekas nesipainiotų, ir tu niekam nesipainiotum.

Kad būtų kuo mažiau lenkimų, važiavimo dulkėse, kai nieko nesimato. Tačiau, kad ir kaip ten bebūtų, vis tiek kažkaip važiuosime.

- Ar šiemet turėjote progų pasitreniruoti, startuoti sunkvežimių varžybose?

- Planavome dalyvauti pasaulio taurės varžybose „Poland Baja", tačiau likus dienai iki starto, variklis parodė kaprizus ir neatlaikė, „užkalė", sugedo.

Taigi, po 2022 m. Dakaro, neteko sunkvežimio stipriai „čiupinėti". Tiesa, turėjome tam tikrų startų ant asfalto dangos Čekijoje. „Tatra" turi testų poligoną. Šiek tiek ten pavažiavome.

Tikimės, jog gruodžio 29 ir 30 d. turėsime rimtesnių treniruočių ir galėsime išbandyti sunkvežimį.

respublika.lt