Lėtoje zonoje: kai sportininkų laikas plečiasi

1994 m. britų lenktynininkas, vardu Markas Hughesas, išgyveno „vieną geriausių dienų savo gyvenime“, kai pradėjo lenktynes pačiame gale su 25 kitais automobiliais priešais jį. Kažkaip pavyko aplenkti 23 automobilius, finišuovo sportininkas trečias. 

Vairuodamas Hughesas pajuto keistą atitrūkimo jausmą, tarsi stebėtų save iš išorės. Jis taip pat jautė savotišką belaikiškumo jausmą. Kaip jis tai apibūdino: „Tai juokinga ir skamba keistai, bet jaučiausi nesusijęs su laiku".

Daugelis lenktynininkų pranešė apie panašią patirtį. Suomijos vairuotojas Mika Häkkinenas pranešė, kad važiuojant geriausiu būdu „Viskas tampa kaip sulėtintas filmas – net jei Monako trasoje važiuoji neįtikėtinu greičiu“. 1960-aisiais ir 70-aisiais netgi teigė, kad laiko pratęsimas yra esminė sėkmės lenktynėse sąlyga. 

Kaip jis rašė: „Jei važiuojate 195 mylių per valandą greičiu, jūs vis tiek turėtumėte turėti labai aiškią viziją, beveik sulėtintą, kaip įvažiuoti tą posūkį – kad turėtumėte laiko stabdyti, sustatyti automobilį ir atpažinti posūkio dydį."

Laiko prasitęsimas kitose sporto šakose

Laiko pratęsimo patirtis, kaip aš jas vadinu, arba trumpiau TEE, yra paplitusi ir kitose sporto šakose. Amerikiečių sprinteris Steve'as Williamsas, kuris aštuntajame dešimtmetyje pasiekė vyrų 100 ir 200 metrų bėgimo pasaulio rekordus, apibūdino, kaip jam gerai bėgus „10 sekundžių atrodo kaip 60. Laikas pereina į sulėtintą judėjimą“.

Tyrime cituojamas ledo ritulio žaidėjo, kuriam „žaidimas, kuris, atrodo, truko maždaug 10 minučių, visa tai įvyko per maždaug aštuonias sekundes matuoto laiko patirtį. Panašiai vyras apibūdino stalo teniso žaidimą, kuris staiga „virto sulėtintu judėjimu. Galėjau matyti kamuolį ir jo skrydį ir puikiai suktis, numatydamas tikslų jo atšokimą, taip pat savo kūną, ranką, rankas ir riešą taip, kad pasiektų tobulą smūgį. “

Lengva prieiga prie laiko išplėtimo

Savo knygoje „Laiko plėtimosi patirtis“ siūloma, kad nedidelė dalis nepaprastų sportininkų galėtų lengvai pasiekti laiko pratęsimo patirtį. Vienas iš pavyzdžių yra beisbolo žaidėjas Tedas Williamsas, kurio karjera tęsėsi nuo 1939 iki 1960 m. Williamsas paprastai laikomas vienu didžiausių žaidėjų (jei ne geriausiu), turinčiu didžiausią žaidėjų procentą beisbolo istorijoje (0,482).

Jis tvirtino matęs dygsnius ant rutulio siūlės, kai jis skriejo link jo 100 mylių per valandą greičiu. Jis papasakojo, kaip kamuoliukas, atrodė, kad jis sulėtintu judesiu plaukia link jo.

Tai gali būti pasakytina ir apie šiuolaikinį futbolininką Lionelį Messi, kuris paprastai apibūdinamas kaip geriausias šių laikų žaidėjas. Messi yra žinomas dėl savo „neįmanomų“ tikslų, kurie, atrodo, prieštarauja fizikos dėsniams. 

Jis prasiskverbia per mažus tarpus tarp priešininkų grupių, spiria kamuolį smarkiau nei bet kuris kitas žaidėjas, įsibėgėja ir sulėtina neįmanomu greičiu, tuo pačiu išlaikant kamuolį fiksuotą dideliu greičiu. Kaip įžvalgiai apie Messi komentavo buvęs futbolininkas Rio Ferdinandas: „Tiesiog jaučiu, kad jo paties akimis ir jo vizija žaidimas jam tiesiog sulėtėja. Jis žaidžia sulėtintai, nes jam tai atrodo taip lengva ir taip natūralu".

Laiko plėtimosi patirties paaiškinimas

Raktas į TEE supratimą yra pakitusios sąmonės būsenos. Mūsų įprastas laiko suvokimas yra susijęs su normalia sąmonės būsena. Kai kuriose nežymiai pakitusiose būsenose laikas prabėga labai greitai. Tačiau intensyvių pakitusių būsenų metu laikas paprastai smarkiai išsiplečia arba atrodo, kad visai išnyksta. 

Štai kodėl radikalus laiko išplėtimas yra bendras psichodelinių vaistų, nelaimingų atsitikimų ir kritinių situacijų bruožas. Staigus nelaimingo atsitikimo šokas gali sutrikdyti įprastus mūsų psichologinius procesus ir funkcijas, sukeldamas staigų sąmonės pokytį.

Sporte intensyvios pakitusios būsenos atsiranda dėl to, ką aš vadinu „super absorbcija“. Dėl absorbcijos laikas paprastai praeina greičiau, kaip ir sraute. Tačiau kai jis tampa ypač intensyvus, per ilgą nuolatinės koncentracijos laikotarpį, atsitinka priešingai. 

Kai kuriais atvejais sportininkas susikaupia palaipsniui žaidimo ar varžybų metu. Lenktynininkas ar golfo žaidėjas gali valandų valandas sunkiai susikaupti ir galiausiai pasiekti intensyvaus įsisavinimo būseną. Čia žaidimas panašus į meditaciją, kai žmogus palaipsniui sutelkia savo mintis, pasiekdamas gilesnes ramybės ir gerovės būsenas.

Daugelis veiksnių turi įtakos sportiniams gebėjimams, pavyzdžiui, fizinis pasirengimas, jėga, techniniai įgūdžiai ir taktinės žinios. Tačiau turbūt pagrindinis raktas į nepaprastus sportinius sugebėjimus yra gebėjimas patekti į pakitusią sąmonės būseną per intensyvų įsisavinimą. Ir svarbiausias šios pakitusios būsenos bruožas – prisidedant prie aukštesnio našumo lygio – yra laiko išplėtimas.

Šaltinis: www.psychologytoday.com