Kvalifikacijos principas – 50 proc. vietų skirti sportininkams, kurie įvykdys kvalifikacinius normatyvus, o likusius 50 proc. vietų užims aukščiausias pozicijas pasaulio reitinge turėsiantys atletai. Iš viso olimpinėse žaidynėse varžysis 1810 lengvaatlečių, t.y. po 905 vyrus ir moteris. Visi jie dalyvaus 23-ose individualiose ir dvejose mišriose rungtyse – estafetėje 4×400 m ir 35 km sportinio ėjimo komandinėse varžybose.
Ne paslaptis, jog kiekvieną olimpiadą normatyvai yra keliami (pavyzdžiui, vyrų disko metimo rungtyje 2016 metais Rio normatyvas buvo 65 m, 2020 metais Tokijuje 66 m, o 2024 metais Paryžiuje – 67.20 m), todėl šiuo keliu prasibrauti į Paryžiaus olimpines žaidynes sportininkams bus nemenkas iššūkis. Juolab, kad dauguma normatyvų yra aukštesni už Lietuvos rekordus.
Be to, dėl olimpinių žaidynių ažiotažo, normatyvai į šias varžybas yra didesni nei lengvosios atletikos Europos ar pasaulio čempionatų. Įdomu, jog norint įvykdyti 10000 m bėgimo rungties olimpinį normatyvą (lygiai 27 minutės), reikia viena sekunde bėgti greičiau nei 2008 metais pasiektas šios rungties olimpinis rekordas (27 min. 1 sek.).
Kvalifikacijos sistema į Paryžiaus olimpines žaidynes užsidarys 2024 metų birželio 30 d., maratono rungtyje – balandžio 30 d.
2021 metais vykusioje Tokijo (Japonija) vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvavo 11 Lietuvos lengvaatlečių, o 2016 metų Rio (Brazilija) žaidynėse – 16.
Pirmieji olimpinių kelialapių jau liepos 2 d. Stokholme (Švedija) vyksiančiame Deimantinės lygos etape sieks disko metikai – Mykolas Alekna bei Andrius Gudžius. Sekmadienį World Athletics kontinentinio turo varžybose Šveicarijoje bei Estijoje startuos dar keletas Lietuvos lengvaatlečių.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą