Išėję pasaulio ir Lietuvos sporto milžinai

Išvengęs katastrofos

Pranešimai apie sportininkų mirtis žiniasklaidoje pasirodo nuolat. Kai kurie miršta dar visai jauni, kai širdis neatlaiko rungtynėse ar treniruotėje. Ukrainoje sportininkai miršta ir fronte arba per bombardavimus. Kitiems pasiseka labiau, jie nugyvena ilgą gyvenimą ir anapilin iškeliauja užsitarnavę sporto legendų statusą.

Ilgą gyvenimą nugyveno tiek anglas B.Čarltonas, tiek prancūzas Ž.Fontenas. B.Čarltonas mirė visai neseniai, spalio 21 d., būdamas 86-erių, nors jo gyvenimo linija galėjo nutrūkti daug anksčiau. Mat 1958-aisiais 20-metis saugas atsidūrė tarp laimingųjų, išgyvenusių garsiąją Miuncheno aviakatastrofą, kurioje žuvo 23 iš 44 lėktuve buvusių „Manchester United" klubo atstovų ir įgulos narių.

Prieš katastrofa pasibaigusį bandymą pakilti B.Čarltonas ir jo komandos draugas Denisas Vaioletas (Dennis Viollet) apsikeitė vietomis su kitais futbolininkais, pagalvojusiais, kad lėktuvo gale bus saugiau. Kai orlaivis lūžo perpus, buvusieji gale žuvo. B.Čarltonas ir D.Vaioletas išgyveno.

B.Čarltonas savaitę praleido ligoninėje, bet, išvengęs baisiausios baigties, tapo vienu geriausių pasaulio futbolininkų. Tarp saugo pasiekimų - 17 metų „Manchester United" gretose, pergalė 1968 m. Čempionų taurės turnyre, 106 rungtynės ir 49 įvarčiai Anglijos rinktinėje.

Karjeros apogėjumi tapo anglų triumfas (iki šiol vienintelis) 1966 m. pasaulio čempionate. B.Čarltonas buvo pripažintas geriausiu čempionato žaidėju ir tais pačiais metais išrinktas geriausiu pasaulio futbolininku. 1967 ir 1968 m. geriausio futbolininko rinkimuose anglas liko antras. Po B.Čarltono mirties liko gyvas tik vienas 1966-ųjų pasaulio čempionas - Džofas Herstas (Geoff Hurst).

Įvarčių mašina

Vasarį mirė 89-erių sulaukęs Ž.Fontenas, kuris per visą karjerą gal ir neužsitarnavo tokio statuso kaip B.Čarltonas, tačiau pasižymėjo įspūdingu pasiekimu. 1958 m. pasaulio čempionate prancūzai iškovojo bronzą, o Ž.Fontenas per vieną turnyrą atseikėjo varžovams 13 įvarčių. Šiais laikais tai sunkiai įsivaizduojama. Po prancūzo dviženkliu rezultatyvumu viename turnyre pasižymėjo tik vokietis Gerdas Miuleris (Gerd Muller), 1970 m. įmušęs 10 įvarčių.

Atstovaudamas „Reims" klubui, Ž.Fontenas triskart tapo Prancūzijos čempionu, o 1959 m. pasiekė Čempionų taurės finalą. 1958 m. jis liko trečias geriausio pasaulio futbolininko rinkimuose. Nacionalinėje komandoje puolėjas vos per 21 mačą pelnė 30 įvarčių.

Pačioje metų pradžioje mirė kitas puolėjas - italas Džanluka Vialis (Gianluca Vialli). Neatlaikęs kovos su vėžiu, jis su pasauliu atsisveikino daug jaunesnis nei anksčiau minėti futbolininkai, 58-erių. 59 rungtynes Italijos rinktinėje sužaidęs ir 16 įvarčių įmušęs Dž.Vialis su Genujos „Sampdoria" 1992 m. pasiekė Čempionų lygos finalą, o 1996 m. su Turino „Juventus" laimėjo Čempionų lygą. Vėliau jis sėkmingai rungtyniavo ir Londono klube „Chelsea".

Varžovų siaubas

Spalio 5 d. amerikietiško futbolo rungtynės tarp „Chicago Bears" ir „Washington Commanders" klubų prasidėjo tylos minute, nes tą dieną mirė D.Butkus, visą profesionalo karjerą (1965-1973 m.) praleidęs Čikagos komandoje. Gynėjo pozicijoje rungtyniavęs lietuvių kilmės sportininkas 8 kartus pateko į žvaigždžių rungtynes, 6 kartus buvo įtrauktas į „All-Pro" rinktinę. 1969 ir 1970 m. jis pripažintas geriausiai besiginančiu NFL lygos žaidėju.

80-metis D.Butkus savo namuose Malibu mirė ramiai, miegodamas, tačiau stadionuose jis anaiptol nebuvo ramus. „Dikas buvo žvėris. Vadinau jį maniaku. Kiekvieną kartą, kai jis atsitrenkdavo į varžovą, jis norėjo jį nusiųsti į kapines, o ne į ligoninę", - sakė kitas garsus futbolininkas Dikonas Džonsas (Deacon Jones). Turbūt neveltui aktorius Silvestras Stalonė (Sylvester Stallone) savo mastifą pavadino Butkumi. Kaip pats sakė, „turbūt nuožmiausio visų laikų futbolininko" garbei.

Anapus Atlanto šiemet mirė dar vienas puikią karjerą turėjęs sportininkas - ledo ritulininkas Bobis Halas (Bobby Hull). Kanadiečio karjera buvo ne tik ryški, bet ir ilga, jis profesionaliai žaidė 1957-1980 m. B.Halas net 10 kartų buvo įtrauktas į pirmąją simbolinę NHL komandą, triskart tapo rezultatyviausiu lygos žaidėju, o 1961 m. su „Chicago Black Hawks" iškovojo Stenlio taurę. Garsusis ledo ritulininkas mirė sausį, būdamas 84-erių.

Žiemos žvaigždės

2023-iaisiais su šiuo pasauliu atsisveikino ir dvi žiemos sporto žvaigždės. Sausį būdama 72-ejų mirė kalnų slidininkė Rosi Mitermajer (Rosi Mittermaier). Vokietė karjeros aukštumas pasiekė 1976 m. Insbruko olimpinėse žaidynėse, kuriose pelnė auksą greitojo nusileidimo bei slalomo ir sidabrą - didžiojo slalomo varžybose. Tais pačiais metais vokietė tapo pasaulio čempione ir pasaulio taurės bendrosios įskaitos laimėtoja.

Šį mėnesį, spalio 19 d., būdama 58-erių nuo širdies smūgio mirė rusė Anfisa Rezcova, pasižymėjusi tiek slidinėjimo, tiek biatlono trasose. Slidinėjime ji 1988 m. Kalgario olimpinėse žaidynėse pasipuošė auksu ir sidabru, triskart tapo pasaulio čempione. Biatlone rusė olimpinį auksą iškovojo 1992 m. Albervilyje ir 1994 m. Lilehameryje.

Krepšinio patriarchas

Pamenate Kauno „Žalgirio" dvikovas su Zagrebo „Cibona" ir mūsiškių pralaimėjimą 1986 m. Čempionų taurės finale? Jei taip, derėtų prisiminti ir Mirko Novoselo pavardę. Legendinis krepšinio treneris mirė liepą, sulaukęs 85-erių, o 1985 ir 1986 m. kroatas stovėjo prie stipriausia Europos komanda tapusios „Cibona" vairo.

Daugiausiai medalių M.Novoselas susišlavė treniruodamas Jugoslavijos rinktinę. Olimpinėse žaidynėse 1976 m. pelnytas sidabras, 1984 m. - bronza, pasaulio čempionate 1974 m. - sidabras, Europos čempionatuose 1973 ir 1975 m. - auksas. M.Novoselas spėjo padirbėti ir nepriklausomos Kroatijos rinktinėje, su kuria 1993 m. Europos pirmenybėse iškovojo bronzą. Kroatas įtrauktas tiek į FIBA, tiek į Džeimso Neismito krepšinio Šlovės muziejus.

Garsaus trenerio šiemet neteko ir JAV krepšinis. Sausį būdamas 74-erių mirė keturis NBA klubus treniravęs Krisas Fordas (Chris Ford). 1991 m. atstovaudamas „Boston Celtics" klubui jis vadovavo Rytų rinktinei „Visų žvaigždžių" rungtynėse. K.Fordas pasižymėjo ir būdamas krepšininku, 1981 m. jis su „keltais" tapo NBA čempionu.

Kovą anapilin iškeliavęs 80-metis Vilis Rydas (Willis Reed) taip pat dirbo treneriu, bet daugiau nuveikė žaisdamas pats. „New York Knicks" vidurio puolėjas 1970 ir 1973 m. laimėjo NBA čempionatą, 1970 m. buvo pripažintas naudingiausiu lygos krepšininku, 7 kartus žaidė „Visų žvaigždžių" rungtynėse.

Drebėjimas ir nėštumas

Likimas šiemet negailėjo ir gerokai jaunesnių sporto žvaigždžių. Per žemės drebėjimą Turkijoje žuvo ne vienas sportininkas, garsiausias iš jų - 31-erių futbolininkas Kristianas Atsu (Christian Atsu), Ganos rinktinėje sužaidęs 65 mačus ir įmušęs 9 įvarčius. Saugas tik praėjusį rudenį atvyko į Turkiją, „Hatayspor" klubą, o vasarį jo kūnas rastas griuvėsiuose.

Gegužę lengvosios atletikos gerbėjus sukrėtė amerikietės Tori Bovi (Tori Bowie) mirtis. 32-ejų bėgikė mirė nuo nėštumo komplikacijų. Ji buvo garsi sprinterė, 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse iškovojusi po vieną aukso, sidabro ir bronzos medalį.

Sausį lavina pražudė 31-erių akrobatinio slidinėjimo meistrą iš JAV Kailą Smeiną (Kyle Smaine), balandį per treniruotę žuvo 33-ejų ralio lenktynininkas iš Airijos Kreigas Brynas (Craig Breen). Birželį Latvijos futbolo bendruomenė gedėjo buvusio nacionalinės komandos gynėjo Ginto Freimanio. Tik pernai profesionalo karjerą baigęs futbolininkas pralaimėjo kovą su vėžiu, būdamas 38-erių.

Ilsėkitės ramybėje, čempionai

Lietuvoje šiemet netekome ne vieno garsaus sporto specialisto. Balandį mirė 81-erių futbolo treneris Algimantas Balilionis, rugsėjį - 77-erių krepšinio treneris Algimantas Šatas ir 66-erių dviračių sporto treneris Antanas Jakimavičius. Sausį netektį patyrė paralimpinis sportas - staiga mirė ilgametis golbolo rinktinės kapitonas Marius Zibolis, jam buvo 48-eri.

Rankinio bendruomenė šiemet atsisveikino su dviem buvusiais Kauno „Granito" žaidėjais, padėjusiais komandai 1987 m. pasiekti skambiausią laimėjimą - iškovoti IHF taurę. Birželį anapilin iškeliavo 64-erių Valdas Babarskas, o spalio 22 d. - 69-erių Gediminas Mikulėnas. Balandį futbolo bendruomenę sukrėtė netikėta 32-ejų saugo Karolio Chveduko mirtis. Futbolininkas sužaidė 19 rungtynių Lietuvos rinktinėje, 2017 m. su Marijampolės „Sūduva" tapo šalies čempionu.

Lietuvoje nėra daug olimpinių čempionų, o po šių metų gyvųjų tarpe, deja, jų liko dar mažiau. Sausį užgeso Vlado Česiūno gyvybė, jam buvo 82-eji. Irkluodamas kanoją, V.Česiūnas laimėjo 1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių auksą, 4 kartus tapo pasaulio čempionu. Liepą mirė 64-erių lengvaatletis Remigijus Valiulis. Didžiausias jo karjeros pasiekimas - 1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių auksas, laimėtas estafetės 4x400 m bėgime.