Gimtadienį švenčiantis Algirdas Plungė: „Laimingas žmogus yra tada, kai jam gera su kitais ir kitiems gera su juo“

Nors tai nejubiliejinė sukaktis, tačiau daugelis sako, kad po 80-ies kiekvienas gimtadienis – tai tarsi jubiliejus.      

"Jaučiuosi puikiai, jau esu išmokęs pozityviai nusiteikti. Svarbu - savitaiga ir nusiteikimas", - šyptelėjo šiandien gimtadienį švenčiantis A. Plungė.

Jis teigė, kad sveikata nesiskundžia, o noru gyventi, keliauti ir patirti vis naujų įspūdžių vis dar trykšta noru.

"Prieš kurį laiką pasiėmiau žemėlapį ir bandžiau paskaičiuoti, kiek esu aplankęs pasaulio šalių, suskaičiavau - 36. Dar mintyse yra naujos kelionės, tik kol kas konkretaus maršruto dar neturiu", - teigė energija ir gera nuotaika trykštantis A. Plungė.

Jis dar užsiminė, kad šiandien vaizdo skambučiu bendravo su vienu iš savo anūkų, kuris šiuo metu lankosi Tailande.

"Šiuolaikiniame pasaulyje yra sudarytos galimybės keliauti ir dirbti nuotoliu. Būtent nuotoliu dabar iš Tailando dirba mano anūkas. Gal tos kelionės mūsų giminėje yra tarsi įaugę į kraują, tarsi tam tikras genas", - šyptelėjo A. Plungė.

"Vaikščiojanti sporto enciklopedija"

Brolis pranciškonas Benediktas - Sigitas Jurčys viename renginyje apie A. Plungę yra labai taikliai pasakęs: "Tai Klaipėdos sporto enciklopedija. Už Algirdą Plungę labiau žinančio apie Klaipėdos sportą aš nepažįstu".

Iš tiesų, rašant įvairius straipsnius Jums, mieli „Vakarų ekspreso“ skaitytojai, neretai tenka pasikonsultuoti su A. Plunge ar pasiteirauti tam tikrų sporto istorijos detalių, ar paprašyti kokio istorinio užfiksuoti kadro, ir jis visada mielai pagelbėja.

Kartą viename interviu pasiteiravus: „Iš kur tokios žinios ir puiki atmintis?“, šis nė kiek nesusimąstęs atsakė: „Toli gražu ne viską žinau... Beveik visą gyvenimą domiuosi sportu, seku įvykius, spaudą, tad informacija galvoje ir kaupiasi“.

Klaipėdos savivaldybės sporto skyriaus vedėja Rasa Rumšienė apie A. Plungę atsiliepė taip:  „Galiu pasakyti, kad esate labai kruopštus ir sąžiningas.

Tokia meilė, kuria jus esate atsidavęs savo darbui ir bet kuriai veiklai, žmogui, šiai dienai yra sunkiai atrandamos vertybės. Noriu palinkėti, kad jūsų geros, gilios, nuostabios akys dar ilgai ilgai žibėtų." 

Jis daugiau nei 60 metų vienokiu ar kitokiu būdu savo gyvenimą yra susiejęs su Klaipėdos sportu ir vadovaujasi credo: "Judėjimas - sveikata". 

"Blogas mintis visada veju optimizmu. Laimingas žmogus yra tada, kai jam gera su kitais ir kitiems gera su juo", - „Vakarų ekspresui“ yra sakęs A. Plungė.

Su sportu – nuo 9 klasės

A. Plungė yra dirbęs pedagogu, teisėjavo įvairaus rango lengvosios atletikos varžyboms, vadovavo Klaipėdos lengvosios atletikos maniežui, Klaipėdos sporto komitetui, kaip vairuotojas ir vertėjas dalyvavo įvairiose irklavimo regatose, yra surinkęs daug vertingų Klaipėdos sporto istorijos eksponatų. 

Pelnęs dešimtis įvairiausių apdovanojimų. 2016 metais jam buvo įteiktas Klaipėdos savivaldybės ženklas-medalis už indėlį į Klaipėdos sportą, taip pat prieš kelerius metus jis buvo apdovanotas ir už viso gyvenimo nuopelnus Klaipėdos sportui. 

2023 metais „Švyturio“ arenoje buvo pagerbtas ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vadovų – prezidento Vydo Gedvilo ir generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno už indėlį Lietuvos krepšiniui.

 2022 metais Klaipėdos sportininkų namai išleido knygą „Krepšinis Klaipėdoje“, kurios sudarytojas – Algirdas Plungė (konsultantai – Algirdas Vaicekauskas, Valentinas Greičiūnas ir Paulius Matulevičius). 

Prieš ketverius metus dienos šviesą išvydo ir kita A. Plungės sudaryta knyga: "Klaipėdos olimpiečiai".

"Su sportu pradėjau draugauti 9 klasėje. Draugas prikalbino nueiti į lengvosios atletikos treniruotes. Patiko, taip ir įsitraukiau. Pasirinkau ne visiems įprastą barjerinio bėgimo rungtį", - apie pirmąją artimesnę pažintį su sportu prisiminė A. Plungė. 

Buvo bėgikas

Jam sportuoti sekėsi puikiai, tačiau sportinę karjerą sustabdė trauma. 

"Pagrindinės rungtys - 110 ir 400 m barjerinis bėgimas. Penketą kartų Lietuvos čempionatuose buvau antras. Tuo metu nepralenkiamas buvo respublikos rekordininkas S. Balsys, todėl čempiono vardo pasiekti nepavyko.

Deja, besimokydamas paskutiniame kurse patyriau gana rimtą traumą. Bėgau per menkai apšilęs ir atakuojant barjerą trūko šlaunies raumens skaidulos. Kurį laiką dar laikėsi mano pasiektas Klaipėdos 200 metrų bėgimo su barjerais rekordas.

Vėliau atsirado geresnis už mane - Alvydas Pilibaitis, pagerinęs šį rekordą", - pasakojo A. Plungė.

Jis prisiminė ir sunkius vaikystės laikus.

"Sunkiais 2-ojo pasaulinio karo pabaigos ir pokario metais iš Panevėžio teko pasitraukti į kaimą pas senelį. Netoli mūsų namo sprogusios bombos oro banga apgriovė namą, viskas buvo išvogta. Valgėme senelio išdrožtais mediniais šaukštais", - pasakojo A. Plungė.

"Šių dienų jaunimui būtų sunku įsivaizduoti, kaip buvo galima baigti 3 pradinės mokyklos skyrius be elektros. Net ir žibalinei lempai žibalo ne visada būdavo", - pridūrė A. Plungė.

Pasiteiravus apie amžių, A. Plungė mėgsta leptelti kokį juokelį ir dažnai pabrėžia, kad savo amžiaus nesureikšmina. 

„Juk niekas nesikeičia, tik prisidėjo dar vienas skaičius ir tiek. Svarbiausia tai, kad aš dar čia, šitame pasaulyje, dar galiu judėti ir būti naudingas Klaipėdos sportui. Nepažįstu nė vieno savo amžiaus žmogaus, kurio sveikata būtų ideali, nesiskųstų jokiomis bėdelėmis.

Aš stengiuosi sveikata nesiskųsti, blogas mintis visada veju optimizmu. Dar turiu įvairių planų, susijusių su sportu, sporto istorija ir knygų rašymu. Nenoriu iš anksto prisikalbėti. Kai bus galutinis rezultatas, tada ir pamatysite “, - sakė A. Plungė.

Dar tuomet, kai A. Plungė šventė savo 80-ąjį gimtadienį, pabrėžė, kad geriausia gimtadienio dovana - gera sveikata.

„Svarbu, kad būtų sveikatos ir viskas bus gerai. Juk materialiais dalykais sveikatos nenusipirksi. Pinigai - reikalingas dalykas, bet ne esminis. Prabanga man nėra svarbi. Turiu gražią šeimą, būrį anūkų, tad ko gi daugiau norėti?

Trumpa Algirdo Plungės dosjė:

• gimė 1940 metų vasario 28 dieną.
• 1957 m. baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą.
• 1962 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą.

Dirbo:

• Klaipėdos pedagoginės mokyklos dėstytojas (1962-1975 m.).
• Klaipėdos Lengvosios atletikos maniežo direktorius (1975-1988 m.).
• Klaipėdos "Dinamo" sporto komplekso direktorius (1988-1989 m.).
• Respublikinės dviračių sporto bazės direktorius (1989-1990 m.).
• Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto skyriaus viršininkas (1990-1992 m.).
• Klaipėdos irklavimo centro instruktorius (1992-1998 m.).
• Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto skyriaus specialistas (1998-2007 m.).
• Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centro metodininkas, Sportininkų namų istorikas (nuo 2007 iki 2016 m.), archyvų tvarkytojas (iki 2023 m.).