Gaivina gilias tradicijas: Klaipėdos baseine - vandensvydžio kovos

Turnyrą organizavo VšĮ vandens sporto šakų klubas „Baltija“ kartu su Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto skyriumi ir Klaipėdos miesto daugiafunkciu sveikatingumo centru.

Pirmąją vietą iškovojo svečiai iš Elektrėnų, surinkę 5 taškus, antri - kauniečiai su 4 taškais, treti - turnyro šeimininkai klaipėdiečiai (3 taškai), ketvirti - nė taško nesurinkę alytiškiai.

Paskutinę varžybų dieną šeimininkai metė iššūkį stipriai Elektrėnų komandai - sužaista lygiosiomis 5:5.

„Auga tikrai gera nauja Klaipėdos vandensvydžio karta. Ačiū treneriams Romui Vasiljevui ir Zigmundui Doviakovskiui už puikų darbą“, - kalbėjo VšĮ vandens sporto klubo „Baltija“ direktorius Erikas Skyrius.

Jis teigė, kad Klaipėdoje siekis atgaivinti gilias vandensvydžio tradicijas po truputį tampa realybe.

„Kuo susidomėjimas šia sporto šaka bus didesnis - tuo geriau“, - kalbėjo E. Skyrius ir pakvietė 7-10 metų berniukus ir mergaites lankyti vandensvydžio treniruotes Klaipėdos baseine (Dubysos g. 12). Susidomėję gali rašyti laiškus el. paštu: [email protected].

E. Skyrius pasidžiaugė, kad vandensvydžio turnyre Klaipėdoje netrūko veiksmo, gerų emocijų ir azartiškų kovų.

Geriausiu turnyro vartininku pripažintas klaipėdietis Enijus Jasas, daugiausiai įvarčių turnyre įmetė kaunietis Mantas Patašius, naudingiausiu viso turnyro žaidėju pripažintas Ignas Paškevičius iš Elektrėnų.

Klaipėdos komandoje geriausiu žaidėju pripažintas Modestas Buivydas.

APDOVANOJIMAI. Geriausiu turnyro vartininku pripažintas klaipėdietis Enijus Jasas, o geriausiu Klaipėdos komandos žaidėju pripažintas Modestas Buivydas. Juos apdovanojo buvęs Lietuvos vandensvydžio federacijos prezidentas Andrius Jankūnas.

Organizatorių nuotr.

Tiesa, turnyras galėjo būti ir dar masiškesnis - norą jame dalyvauti buvo išreiškę ir svečiai iš Varšuvos (Lenkija) ir Rygos (Rygos).

„Nepavyko visoms komandoms susiderinti tvarkaraščio, tad šįkart varžėsi tik lietuviai. Tačiau ir be svečių turnyras puikiai pavyko, buvo daug emocijų ir įtemptų rungtynių“, - pasidžiaugė E. Skyrius.

Jis pabrėžė, kad būtent klaipėdiečiai Lietuvoje pirmieji dar prieš 90 metų pradėjo propaguoti vandensvydį ir skambėjo visoje šalyje.

Pasiteiravus, kodėl Klaipėdoje buvo nutrūkusios vandensvydžio tradicijos, E. Skyrius atsakė: "Dėl baseinų trūkumo.

Anksčiau vandensvydininkai treniruodavosi Paryžiaus Komunos gatvėje buvusiame „Neptūno“ baseine, vėliau - vadinamajame „Dinamo“ baseine, bet šiems užsidarius buvo atsiradusi tam tikra skylė.

Be to, vandensvydžiui reikia 30x20 m aikštelės, tad 25 m baseine varžybų pagal standartus rengti negalime, o Klaipėdos 50 m baseinas tam puikiai tinka", - akcentavo E. Skyrius.

Anot jo, vandensvydis - smagus žaidimas, lavinantis plaukimo įgūdžius, ištvermę ir yra tikrai dinamiškas.

„Netrūksta ir kontakto, ir jėgos veiksmų, ir veiksmo“, - kalbėjo Klaipėdoje šį sportą bandantis atgaivinti E. Skyrius.

Anot jo, Klaipėdoje jau yra susibūrę apie 60 vaikų, kurie aktyviai treniruojasi ir ateityje tikimasi, kad Klaipėdos vardas per vandensvydžio įvairias varžybas skambės vis garsiau.

Vandensvydžio istorija

Klaipėdiečiai yra šios sporto šakos pradininkai Lietuvoje - 1931 m. vandensvydžio sporto šaka pradėta propaguoti Klaipėdos „Poseidono“ sporto klube. Tais pačiais metais Rygoje vyko tarptautinis turnyras, kurį laimėjo klaipėdiečiai, finale 4:2 įveikę vietos „Baltiją“. Nuo 1935 m. vandensvydis pradėtas žaisti Kaune, o 1938 m. ši sporto šaka buvo įtraukta į Lietuvos tautinės olimpiados programą. 1940 m. Kaune įvyko pirmieji Lietuvos rinktinės tarptautiniai mačai: 0:4 pralaimėta Estijai ir 0:7 pralaimėta Latvijai. Vėliau iki pat 1948 m. vandensvydžio plėtra ir varžybos Lietuvoje sustojo. 1949 m. Zarasuose įvyko pirmasis Lietuvos vandensvydžio čempionatas. Pirmuoju nugalėtoju tapo Kauno „Žalgiris“, kuris įveikė Vilniaus „Spartako“ ir Vilniaus „Dinamo“ komandas. Nuo 1960 m. rengiami Lietuvos vandensvydžio taurės turnyrai. Vandensvydis kaip komandinė sporto šaka prasidėjo jėgos ir plaukimo sugebėjimų demonstravimu vėlyvajame 19 amžiuje centrinėje Anglijoje ir Škotijoje. Šiose šalyse vandens sportas ir lenktynės buvo mugių bei festivalių ateitis. Vyrų vandensvydžio rungtis tapo viena pirmųjų komandinių sporto šakų, pademonstruotų šiuolaikinėse olimpinėse žaidynėse 1900 m. Vienas pirmųjų įrašytų šios sporto šakos žaidimų, tuo metu vadintų vandens rankiniu, įvyko Bornmute 1876 m. liepos 13 d. Vandensvydžio taisyklės buvo sukurtos 19 a. škoto William Wilson. Manoma, kad jis buvo pirmasis plaukimo meistras Škotijoje. 1870 m. W. Wilsonas įkūrė Arlingtono vandens sporto klubą, kuris taip pat žaidė vandens futbolą su guminiu kamuoliu. Pirmuosiuose žaidimuose buvo leidžiama grumtis, stumdytis ir laikyti priešininką po vandeniu kovojant dėl kamuolio.

Vandensvydžio taisyklės

Vandensvydis - komandinė vandens sporto šaka. Kiekvieną komandą sudaro septyni pagrindiniai žaidėjai (vienas jų - vartininkas) ir šeši atsarginiai žaidėjai (vienas jų gali būti antrasis vartininkas). Žaidimas vyksta nuo 20 iki 30 m ilgio baseine arba vandens telkinyje. Kiekvienos komandos žaidėjai dėvi skirtingų spalvų kepuraites - svečių komanda įprastai baltos spalvos, namų komanda - mėlynos. Vartininkų kepuraitės būna raudonos spalvos su numeriu 1. Žaidėjai gali keistis po įvarčių, pertraukėlių metu, kiekvieno ketvirčio pradžioje, po įprastų pražangų ir traumų. Žaidimą sudaro keturi kėliniai po 8 minutes (išskyrus žemesnio lygio ir jaunesnio amžiaus varžybose). Žaidimo laikas sustabdomas, kai kamuolys yra ne žaidime. Įprastai vienas kėlinys trunka apie 12 min. „tikro“ laiko. Komanda negali laikyti kamuolio savo pozicijoje ilgiau nei 30 sek. (išskyrus atvejus, kai prieš juos prasižengiama). Kiekviena komanda turi teisę paprašyti 2 minutės pertraukėlių per 4 kėlinius. Tik kamuolį valdanti komanda gali paprašyti minutės pertraukėlės. Vandensvydžio aikštelės išmatavimai nėra griežtai apibrėžti ir gali būti nuo 20 iki 30 m ilgio bei nuo 10 iki 20 m pločio. Baseino gylis turi būti mažiausiai 1,8 m (išskyrus jaunesnes amžiaus grupes). Vartai yra 3 m pločio ir 0,9 m aukščio. Jei gynėjai prasižengia iki vartų linijos likus mažiau nei 5 metrams, puolėjui skiriama teisė mušti baudinį.