Auksas spindi, tačiau kelias iki jo - ne rožėmis klotas

Iš šalies atrodo viskas gražu: skambios ir istorinės Lietuvai pergalės Vimbldono jaunių turnyre, neoficialiame pasaulio teniso čempionate „Orange Bowl“ Amerikoje, triumfas ir džiaugsmas įvairių šalių turnyruose... Tačiau ar kuris iš mūsų susimąstėme, kokius dėl to šiam jaunam klaipėdiečiui tenka įveikti karžygiškus sunkumus?

„Savaitės ekspresas“ nusprendė pasižvalgyti po E. Butvilo kasdienybę, įsigilinti į treniruočių ir gyvenimo tempą bei pajusti, ką šiam vaikinui tenka paaukoti, norint siekti sportinių aukštumų bei garsinti ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos vardą pasauliniame teniso sporto kontekste.

Įkvėpėjai - tėvai

Edai, esi jaunas vaikinas. Tavo bendraamžiai po pamokų ar savaitgaliais gali pramogauti - vaikščioti į diskotekas, kino teatrus, gimtadienius, žaisti kompiuterinius žaidimus ar kitaip smagiai leisti laiką. O tu kasdien treniruojiesi po maždaug 6 valandas, dar tarp treniruočių nuotoliniu būdu mokaisi Vytauto Didžiojo gimnazijos sporto klasėje, nuolat gyveni, kaip sakoma, „ant lagaminų“ - keliauji po skirtingas šalis. Tavo gyvenimo tempas - beprotiškas. Ar buvo tokių akimirkų, kai pamąstei, kad nori visa tai mesti?

Anksčiau būdavo įvairių minčių, bet dabar jau suprantu, kad pasirinkau šį kelią ir reikia eiti iki galo, dėl savo tikslų atiduoti visas jėgas. Nepįsileidžiu į galvą kažkokių kitų neigiamų minčių.

Geriau atiduoti savo jaunystę sportui dabar, susikurti ateitį ir būti ramiam dėl to, kad padarei viską, kas priklausė nuo tavęs.

Aš dabar labai daug dirbu, o dauguma mano bendraamžių ilsisi, pramogauja, bet tikiu, kad ateis tokia diena, kai man nebereikės tiek dirbti, gyventi tokiu intensyviu ritmu ir aš už visą tą laiką atsigriebsiu - galėsiu poilsiauti, ramiai gyventi, o mano bendraamžiai iki gyvenimo galo sunkiai dirbs.

Mano mama sako: „Tu dabar padirbėk, pakentėk, o vėliau turėsi vardą, savo gyvenimą, galėsi didžiuotis tuo, ką padarei.“ Mama ir tėtis nuolat mane įkvepia ir skatina judėti į priekį.

Papasakok apie savo dienotvarkę. Kiek kartų ir po kiek laiko per dieną treniruojiesi?

Per dieną būna 2 teniso treniruotės, kurios trunka apie 4 valandas, ir plius dar pusantros valandos fizinio pasirengimo treniruotė. Darome įvairias ištvermės treniruotes lauke.

Edas Butvilas nuolat jaučia didelį šeimos - tėčio ir trenerio Tomo bei mamos Danos palaikymą.

Gyvena Alikantėje

Nuo praėjusių metų vasario mėnesio treniruojiesi ir gyveni Ispanijoje, Alikantės mieste. Kodėl nusprendei išvykti iš Klaipėdos ir pasirinkai būtent šį miestą?

Klaipėdoje tobulėti būtų sudėtinga, kadangi čia nėra tokių treniruočių partnerių, su kuriais galėčiau lygiaverčiai varžytis. Taigi, kartu su tėvais nusprendėme pasirinkti Ispanijos „Atletico Montemar“ klubą-akademiją. Čia gyvenu su žinomu Lietuvos tenisininku Viliumi Gaubu ir jo mama. Jie mane ir pakvietė į Ispaniją.

Čia oro sąlygos geros - ištisus metus galiu treniruotis lauke. Alikantėje net nėra uždarų teniso kortų. Oras beveik visus metus šiltas, tik žiemą būna šiek tiek vėsiau - apie 15 laipsnių, bet apsirengi termorūbais ir žaidi.

O ar lieka laiko išeiti į Alikantės centrą, prasiblaškyti?

Labai retai - sekmadienis būna išeiginė, tačiau tuomet nieko nesinori - dažniausiai tiesiog ilsimės arba išeiname prie jūros pasivaikščioti ar kažkur ledų suvalgyti.

2021-ieji metai tau buvo kupini pergalių ir triumfo akimirkų. Ar bandei skaičiuoti, kiek per tuos metus dalyvavai turnyrų, kiek laimėjai ir kiek iš viso 2021 metais aplankei skirtingų šalių?

Dalyvavau maždaug dvidešimtyje turnyrų, iš jų šeši buvo laimėti dvejetuose, ir triumfavau viename vienetų turnyre.

Kalbant apie aplankytas šalis, per metus 3 kartus buvau Amerikoje, taip pat Italijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Belgijoje, Čekijoje, Anglijoje, Graikijoje ir Ukrainoje. Dabar išvykstu į Australiją, tad ten laukia svarbios teniso kovos.

Apibendrinant praėjusius 2021 metus, tau jie buvo patys geriausi per visą sportinę karjerą?

Taip, šuolis padarytas išties didžiulis, palyginti su ankstesniais metais. Dabar svarbu nesustoti progresuoti ir stengtis veržtis į priekį bei ruoštis ne jaunių, o vyrų dvikovoms. Suprantu, kad iš pradžių kautis su vyrais bus labai sudėtinga, bet svarbu, jei iš pradžių ir pralaimėsiu turnyrus, nepalūžti, stengtis iš kiekvieno turnyro pasisemti kuo daugiau patirties.

2021 metais buvau susirgęs COVID-19, gulėjau 10 dienų lovoje. Po ligos jaučiausi fiziškai silpnesnis ir visą mėnesį nežaidžiau teniso, tačiau po to atsigavau ir dar sugebėjau iškovoti išties įsimintinų pergalių.

Nepaisant visko, apibendrinant 2021-ieji metai buvo išties geri.

Edas Butvilas po skambių pergalių jau sulaukė užsienio šalių teniso agentų vilionių. Be to, gavo kvietimą studijuoti ir prestižiniame Harvardo universitete. „Kol kas jokių sprendimų dar nesu priėmęs“, - sakė Klaipėdos teniso perliukas.

Anglai mokėsi tarti lietuvio vardą

Grįžtant prie įspūdingiausių pergalių, turbūt pats širdžiai mieliausias iškovotas Vimbldono jaunių turnyro nugalėtojų dvejetų varžybose trofėjus?

Na, taip. Juk tapau pirmuoju lietuviu, kuriam pavyko laimėti Vimbldono jaunių dvejetų turnyro nugalėtojo titulą. Nerealus jausmas patekti į Lietuvos istoriją ir pergalėmis garsinti mūsų šalies vardą. Esu labai laimingas.

Po pergalės sulaukiau daugybės skambučių ir žinučių su sveikinimais tiek iš Lietuvos, tiek iš įvairių užsienio šalių.

Po tokių pergalių supranti, kad daugybę metų lietas prakaitas ir sunkios treniruotės atperka visą tą vargą. Interviu iš manęs ėmė ir užsienio šalių, ir Lietuvos žurnalistai. Sulaukiau nemažai dėmesio. Po tokių dalykų supranti, kad tai ne šiaip pergalė, o istorinė visos Lietuvos pergalė.

Tomas Butvilas (Edo tėtis ir treneris): Vimbldone per televiziją net anglai pirmą kartą pamatė lietuvį ir vis minėjo: Edas, Edas... Finale žaidė visi 17-mečiai, vienintelis Edas tuomet buvo 16-metis.

Kaip jūs atradote porininką ispaną Alejandro Manzanerą Pertusą, su kuriuo triumfavote Vimbldone?

Kartu treniravomės minėtame turnyre Ispanijoje ir pabandėme sužaisti poroje viename turnyre Vokietijoje - laimėjome, vėliau dar žaidėme kitame turnyre - laimėjome, ir nusprendėme kartu žaisti Anglijoje.

Kas būtent dvejetuose yra svarbiausia?

Komandinis ryšys, vienas kito palaikymas. Bet svarbiausia yra ryšys ir supratimas vienas kito iš pusės lūpų.

 „Mano mama sako: “Tu dabar padirbk, pakentėk, o vėliau turėsi vardą, savo gyvenimą, galėsi didžiuotis tuo, ką padarei.„ Mama ir tėtis nuolat mane įkvepia ir skatina judėti į priekį“, - kalbėjo Edas Butvilas.

Tėvų investicijos - didžiulės

Juk nuolat keliauti po užsienio šalių turnyrus kainuoja didžiulius pinigus. Pats esi nepilnametis. Turbūt daug padeda tėvai?

Taip, tėvai daug padeda, daug dėl manęs yra paaukoję savo asmeninių lėšų. Taip pat gaunu Klaipėdos miesto perspektyvių sportininkų stipendiją, už Vimbldone pasiektą pergalę man buvo įteiktas 20 tūkstančių eurų čekis, tačiau per daugelį metų keliavimui į varžybas, apgyvendinimui ir sportui yra paaukota kur kas daugiau lėšų.

Dana Butvilienė (Edo mama): Ieškome ir rėmėjų, bandome kažkaip išsiversti. Kas kiek gali, prisideda ir pažįstami verslininkai. Aš pati su Edu nuo mažų dienų vykstu į įvairius turnyrus automobiliu. Oj, kiek mes kartu esame apkeliavę Europos šalių... Per mėnesį anksčiau po tris savaites praleisdavome įvairiuose turnyruose ir aš visada su Edu kartu. Esame sukorę dešimtis tūkstančių kilometrų. Net po tris navigacines sistemas įsijungdavome, kad nepasiklystume.

Buvo ir tokių akimirkų, kai teko miegoti automobilyje. Aš Edui būdavau ir virėja, ir skalbėja, ir masažuotoja, ir psichologė, ir trenerė, ir gydytoja, kas tik nori... Yra buvę ir taip, kad Edas sužaidžia viename turnyre ir net nemiegoję tuoj pat sėdame į automobilį ir vykstame už pusantro tūkstančio kilometrų į kitą turnyrą.

Edas yra žaidęs turnyre po 15 automobilyje praleistų valandų, beveik nemiegojęs, ir sugebėjo laimėti.

Įsivaizduokite: turime ne tik patys nuvykti į turnyrus, dar susirasti viešbutį, apsigyventi, maitintis, tai irgi kainuoja. Per daugelį metų, jei paskaičiuotume, susidaro didžiulės sumos. Juk su Edu po turnyrus važinėti pradėjome, kai jam sukako vos šešeri metukai. Kaip aš sakau: „Antras mūsų namas.“ Bet po tokių pasiekimų supranti, kad einame teisinga linkme.

Pamenu, kartą išsinuomojome butą Norvegijoje, tačiau nežinojome, kad jis - ant didžiulio kalno. Važiuoju į kalną, o priešais - kitas automobilis. Aš verkiu ir prašau, kad jis važiuotų atgal, o aš į kalną. Ir taip visą savaitę kiekvieną dieną. Įsivaizduokite, dar buvau pasiėmusi kitus du vaikus, tad atsakomybė - didžiulė. Visko esu mačiusi ir patyrusi: ir streso, ir ašarų... Tai yra juodas darbas...

Siūlo studijuoti Harvarde

Edai, ar nebuvo tokių atvejų, kad viliotų tave užsienio šalių teniso agentai?

Amerikoje prie manęs buvo priėję agentai, bandė kalbėti, viliojo. Visko yra buvę, bet aš kol kas priimti sprendimo neskubu. Reikia išlaukti tinkamo ir geriausio momento.

Esu sulaukęs ir kvietimo ateityje studijuoti Amerikoje, Harvardo universitete. Kol kas jokių sprendimų dar nesu priėmęs. Apie tai dabar negalvoju. Juk aš dar vienuoliktokas, dar yra laiko apsispręsti, kur ateityje studijuosiu.

Ar esi skaičiavęs, kiek per gyvenimą esi iškovojęs taurių, medalių?

Taurių gal apie 120-130.

Dana Butvilienė: Daugiau. Apie 200. Vien ant palangių įvairiuose kambariuose sudėta po 30 taurių. Manau, kad tikrai yra apie 200. Trofėjų iškovota išties daug. Juk ir Edo brolis Evaldas Lengvinas - buvęs sportininkas, krepšininkas. Mūsų šeima - labai sportiška. Aš pati žaidžiau stalo tenisą, močiutė ir senelis - taip pat stalo tenisininkai, Edo tėtis Tomas - Lietuvos teniso čempionas, pasaulio meistrų mišrių porų vicečempionas. Mūsų šeimoje nuolat verda kalbos apie sportą. Kai susirenka visa šeima, tikrai yra ką aptarti.

Algirdo KUBAIČIO, Pauliaus MATULEVIČIAUS ir asmeninio archyvo nuotraukos