Ar olimpinėse žaidynėse turėsime pirmąją atstovę dailiojo jojimo rungtyje?

Nors raitelė jau turi kelialapį į 2024 m. balandį Saudo Arabijoje vyksiančius pasaulio taurės finalus, sportininkė džiaugiasi tapusi pirmąja dailiojo jojimo raitele, kuri startavo Vakarų Europos etape. Kitą mėnesį Justina su žirgu Nabab planuoja vykti į paskutinį Pasaulio taurės etapą Vokietijoje.

Šiuo metu Justinos ir Nabab duetas olimpiniame reitinge Europos C lygoje yra pirmoje vietoje ir greičiausiai jau 2023 m. gruodžio 31 d. taps pirmąja žirgų sporto atstove olimpinėse žaidynėse.

Nuo vaikystės su žirgais laisvalaikį leidžianti ir jodinėjanti Justina yra išbandžiusi ir kitas su jojimu susijusias disciplinas – konkūrą, trikovę, bet labiausiai širdis linko prie dailiojo jojimo. Dabar raitelė tarptautinėse varžybose skina prizines vietas – taip Lietuvos dailųjį jojimą iškėlė į aukščiausią lygį.

Justina – itin perspektyvi sportininkė. Tarptautinėse varžybose debiutavo 2020-aisiais, o 2021 ir 2022 metais tapo Lietuvos čempione. Ji pirmą kartą Lietuvos istorijoje atstovavo savo šaliai Europos ir pasaulio čempionatuose bei pirmoji startavo 5 žvaigždučių turnyre, pirmoji pateko į pasaulio taurės finalus, 2022 metais laimėjo Estijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje Grand Prix rungtyse, yra paruošusi 8 Lietuvos čempionus įvairiose kategorijose, 2023 metais laimėjo 9 GP rungtis Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Čekijoje ir dalyvavo 5 žvaigždžių turnyruose Herninge (Danija) ir Dohoje (Kataras).

Svajonė – olimpinis Paryžius

Nepaisant visų titulų, viena didžiausių Justinos svajonių – atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.

Nors iki olimpinių kelialapių dalybų pradžios dar yra laiko, dailiajame jojime žibanti Justina olimpiniame reitinge įtikinamai lenkia artimiausius varžovus ir tikėtina, kad šių pozicijų varžovams neužleis. Tai būtų pirmas kartas per visą laikotarpį nuo nepriklausomybės atkūrimo, kai šalies žirginio sporto atstovai dalyvauja olimpinės žaidynėse.

„Greito rezultato nebūna. Turint tikslą reikia nuosekliai ir nesiblaškant dirbti. Dirbti ilgai. Tačiau taip pat būtina nepamišti mėgautis tuo, ką darai,“ – sako J. Vanagaitė.

Anot Justinos, tikimybė kam nors ją aplenkti olimpiniame reitinge – labiau teorinė. Net jei taip ir nutiktų, į olimpines žaidynes pateks dvi pirmosios vietos iš Centrinės Europos pogrupio.

Prisidėti prie dailiojo jojimo raitelės Justinos Vanagaitės sportinės karjeros augimo ir svajonės tapti pirmąja nepriklausomos šalies istorijoje atstove olimpinėse žaidynėse padės ir advokatų kontora „Glimstedt“.

„Finansinė parama sportui jau tapo neatsiejama „Glimstedt“ veiklos dalimi. Bendradarbiaudami su Justina prisidėsime prie sportininkės jojimo talento puoselėjimo, prie reikšmingų šaliai sporto pasiekimų ir Lietuvos vardo garsinimo pasaulyje“, – sako „Glimstedt“ vadovaujantis partneris Egidijus Bernotas.

Mecenatystė užkoduota „Glimstedt“ DNR

Advokatų kontora „Glimstedt“ puoselėja ilgametes mecenatystės ir paramos tradicijas.

Kontora aktyviai palaiko sporto bendruomenes – Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, Lietuvos imtynių federaciją, individualius sportininkus, anksčiau rėmė tokius atletus kaip Ričardas Berankis ir Virgilijus Alekna.

„Glimstedt“ taip pat remia akademines bendruomenes – Vilniaus universitetą, Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, Klaipėdos universiteto Fondą, lyderystės ir verslumo programą moterims „WoW University“.

Advokatų kontoros „Glimstedt“ vardas puikiai žinomas ir kultūros bendruomenėse, kontora prisideda prie Klaipėdos muzikinio teatro rėmimo, o labiausiai išgarsėjo prisidėdama organizuojant Nidą reprezentuojantį džiazo festivalį „NIDA JAZZ“.

„Glimstedt“ remia ir individualius projektus – finansavo III Statuto vertimą, tai leidinys, kuris yra vertinamas kaip LDK valstybingumo, savarankiškumo ir teisinės sistemos pagrindas, atspindintis brandžią XVI amžiaus politinę visuomenę. Kontora padėjo publikuojant Guodos Juocevičiūtės knygą „Geografija transe“, finansuoja jos vertimą į anglų kalbą.

Socialinis „Glimstedt“ atsakingumas atsiskleidžia ir kitose skirtyse. Kontoros teisininkai ir advokatai neliko abejingi užpultai Ukrainai – skyrė paramą Iziumo ligoninei atstatyti, rėmė ukrainiečių vaikų dienos stovyklą, skyrė lėšų medikamentams, apmokėjo Ukrainos studentės magistro studijas VDU ir jos šeimos gyvenimą Lietuvoje.