Pauliaus Ignatavičiaus pjesė „Kodas F32“: depresija įveikiama tik per priėmimą

Jam tai atrodys tiesiog kaip įprastas emocinis gyvenimo fonas. Būtent todėl kalbėti apie šį psichologinį susirgimą būtina ne tik gydytojams ir kitiems sveikatos specialistams. Apie tai, kas yra depresija ir kaip atrodo gyvenimas su ja galima papasakoti ir per kitokias priemones. Gruodžio pradžioje ši tema bus pateikta Pauliaus Ignatavičiaus pjesės „Kodas F32“ skaitymuose.

Kaip gimė šis kūrinys?

Autorius dalinasi, kad tai įvyko labai organiškai, tyrinėjant ir pažįstant save bei pačiam ieškant kelio iš depresijos. Rašant pjesę buvo remiamasi „Sedonos metodo“ darbo su savimi technika. Užduodant sau tam tikrus klausimus ir pamažu įsisąmoninant pasąmonėje veikiančias programas bei vis kylančias naujas emocijas buvo keliaujama gilyn į žmogaus vidų. Nesvarbu, kokie intensyvūs, chaotiški ar nemalonūs jausmai ar mintys kildavo sesijos metu, ji visada baigdavosi taika, ramybe ir visą apimančia tyla. Šis absoliučios ramybės patyrimas vertė susimąstyti, kas slypi žmoguje už minčių, proto triukšmo, jausmų, emocijų, vaizduotės, prisiminimų ir kūno pojūčių.

Kokia istorija pateikiama pjesėje?

„Kodas F32“ herojus – depresija sergantis pusamžis vyras, kuris bando nuneigti savyje tai, kas jam pačiam atrodo nepriimtina. Sirgdamas ir nuolat grauždamas save, jis gramzdina gilyn ir savo mylimą moterį. Santykiai balansuoja ant skyrybų ribos.

Tik tada, kai pagrindinis veikėjas sugeba integruoti savo šešėlinę pusę, jis žengia žingsnį iš aukos vaidmens į gyvenimą. Tuo norima pasakyti, kad galbūt žmogus yra tobulas ir pilnavertis toks, koks jis yra šią akimirką. Ir tik tada kai priima save visą, nebelieka kovos ir atsiranda vidinė ramybė bei taika. Būtent tada galima save iškelti iš depresijos liūno.

Ar toks žiūrovų / klausytojų supažindinimas su depresijos reiškiniu yra veiksmingas?

Psichologė-psichoterapeutė Jūratė Mažonaitė Pocienė, dirbanti su vyrų pagalbos linija „Nelik vienas“, sako, kad taip, tokios iniciatyvos yra labai reikalingos. Apie depresiją kalbėti reikia įvairiais kanalais. Meniniai bei kultūriniai renginiai ir kūriniai tikrai gali pasiekti daug žmonių bei padėti jiems suprasti, kas vyksta ir kaip tai atpažinti.

Būtent vyrams atpažinti savyje depresiją labai sunku. Jie sunkiau pripažįsta simptomus, mėgina juos pateisinti stresą keliančia darbine veikla, stengiasi atrodyti stiprūs ir susidoroti patys vieni.  Ilgą laiką slepiama prasta savijauta išsekina, o kadangi vyrai negali būti „silpni“, jiems kyla pyktis ir priešiškumas ar net agresijos proveržiai. Neretai vyrai depresijos simptomus bando malšinti alkoholiu, o tai dar labiau paaštrina ligą ir formuojasi antrinė problema – priklausomybė.

Klaipėdos pagalbos vyrams centro direktorius bei „Nelik vienas“ vadovas Darius Docius dalinasi, kad vien šiais metais linijoje sulaukta virš 200 besikreipiančių vyrų, kurie įvardijo, kad jaučia ryškius depresijos požymius. Virš 150 skambučių buvo įžvelgiama aiški suicido rizika.

Depresija nėra vieno žmogaus problema

Žinoma, tokia padėtis – t. y. negydoma depresija ir visos jos pasekmės – tampa prakeiksmu ne tik sergančiam asmeniui, bet ir jo šeimai. Keičiasi santykių kokybė, didėja nepasitenkinimas, dažnėja konfliktai, o tai kelia emocinę įtampą, stresą. Partneriai išgyvena stiprius jausmus – pyktį, kaltę, gėdą, baimę, nerimą, pasimetimą, gailestį. Apart nemalonių jausmų depresija sergančiojo sutuoktinį / -ę užgriūna dviguba buitinių rūpesčių našta, nes sergantysis nebepajėgia jų atlikti. Ypač sudėtinga, jei kartu auga nepilnamečiai vaikai, kurie neretai jaučiasi atsakingi už tėvų nuotaikas. Ilgą laiką gyvenant su sergančiu depresija, jo artimiesiems taip pat reikalinga psichologinė  pagalba.

Ar galima pasveikti? Nuo ko pradėti kovą su depresija?

Pokytis visada prasideda nuo problemos pripažinimo. Būtent tai ir akcentuojama pjesėje „Kodas F32“. Be šio esminio pirmojo žingsnio nieko nebus. Žmogus turi suvokti, kad tai jis serga, o ne aplinkybės prastos, žmonės blogi ir pan.

Toliau reikia prisiimti atsakomybę už savo emocinę būseną ir tapti aktyviu sveikimo proceso dalyviu. Tai reiškia, kad ne gydytojai ir terapeutai jus gydo, o jūs gydotės padedami tų specialistų. Šalia priskirto medikamentinio gydymo ir psichoterapijos, būtina ieškoti ir kitokių savipagalbos būdų, tokių kaip fizinis ir socialinis aktyvumas, dienos režimas, mėgstamų veiklų atkūrimas, atsipalaidavimo pratimai ir kitokios relaksacijos praktikos.

Trečia, kaip banaliai beskambėtų, bet psichikos sutrikimai yra susiję su emocinio intelekto lygiu. Gebėjimas atpažinti savo emocijas ir jausmus, įvardyti ir naudotis jais kasdieninėje veikloje yra bene vienas iš svarbiausių faktorių, darančių įtaką žmogaus pasitenkinimui gyvenimu ir gebėjimui spręsti įvairias krizes. Neretai jausmų svarba yra nuvertinama, o ypač tai būdinga vyrams.

Būtent todėl tokie ir panašūs kūriniai tampa ne šiaip laikmečio tendencija, bet ir savotiška terapine priemone, papildomu kanalu, per kurį galima suteikti žmonėms ne tik supratimą apie depresiją, bet ir parodyti kelią iš jos išeiti.

Pjesės „KODAS F32“ skaitymai vyks:

Gruodžio 2 dieną 12 valandą Priekulės kultūros centre - https://fb.me/e/5LwDxRO99

Gruodžio 8 dieną 19 valandą Vėžaičių kultūros centre - https://fb.me/e/4K4DscJnJ