Pasaulinė „Sakmės apie Mėmelburgą“ premjera taps dovana jubiliejų švenčiančiai Klaipėdai

Antrus metus teatro organizuojamas Klaipėdos festivalis miesto 770-ąjį gimtadienį rugpjūčio 1 dieną pažymės Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ pasauline premjera, kurią 19.30 val. Klaipėdos piliavietėje nemokamai galės stebėti visi susidomėję.

Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias.

Anuomet manyta, kad marios – tai Mėmeliu vokiškai vadinto Nemuno žiotys, tad pilis ir šalia jo besikuriantis miestas buvo pavadinti Mėmelburgu. Šiam istoriniam įvykiui paminėti Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), bendradarbiaudamas su partneriais, rengia teatralizuotą programą, kurios metu ketinama pakartoti vyskupo Heinricho ir brolių pranciškonų kelionę senosios Klaipėdos piliavietės link. 

Teatralizuota eisena, stilizuotai atkartojanti Kuršo vyskupo ir jo palydos kelionę, pajudės iš Klaipėdos senamiesčio. Klaipėdoje šiuo metu reziduojantys broliai pranciškonai drauge su oratorijos atlikėjais keliaus į Klaipėdos piliavietę, atskirose stotelėse rengdami interaktyvius vaidinimus, kuriuose bus kviečiami dalyvauti miesto gyventojai bei svečiai.

Eiseną lydės Karinių jūrų pajėgų orkestras, atliksiantis kompozitoriaus Alvido Remesos specialiai šiai eisenai kuriamus stilizuotus viduramžių šaukinius. Artėjant prie piliavietės, nuo pylimų jiems atitars Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro muzikantai.

Buvusios Mėmelburgo pilies vietoje įrengtoje scenoje svečių atvykimą vainikuos teatralizuota oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“, sukurta kompozitoriaus, brolio pranciškono, pasauliečio Alvido Remesos OFS. Libreto autorius, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis br. Sigitas Benediktas Jurčys OFM.

Oratorijos atlikimą vainikuos miesto įkūrėjo pranciškonų vyskupo Heinricho iš Liucelburgo testamento pagarsinimas, atskleisiantis jo valią ateities kartoms.

Kaune gimęs ir augęs kompozitorius A. Remesa, po studijų Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) atvykęs dėstyti muzikos teorijos ir istorijos disciplinų į Klaipėdą ir nuo 1983 m. įsikūręs uostamiestyje (arba, kaip jis mėgsta sakyti, „miestauostyje“), yra aktyvus miesto kultūrinio ir dvasinio gyvenimo dalyvis.

Jo veiklos barai itin platūs: po kompozicijos studijų dar papildomai studijavęs teologiją, muzikos liturgiją ir grigališkąjį choralą, jis šiuo metu Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios vargonininkas, o šalia visoskūrybinės ir bendruomeninės veiklos dar ir dirba muzikos psichoterapeutu Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje, yra Respublikinio muzikinės psichoterapijos centro įkūrėjas (RMPC), įvairių muzikos psichoterapijai skirtų konferencijų iniciatorius, rengėjas ir dalyvis.

Apie antrais namais jam tapusį miestą kompozitorius sako: „Klaipėda kilo ne iš uosto, bet iš bažnyčios, šventovės, vienuolyno. Klaipėdą laikyčiau liberaliausiu Lietuvos miestu, atlaikiusiu nelengvą istorinės kaitos laikotarpį.

Remiantis istoriniais dokumentais, pranciškonų vienuolis Heinrichas Liucelburgietis, būdamas Kuršo vyskupu (1250–63), ne tik prisidėjo prie Klaipėdos miesto įkūrimo, pastatydamas pirmąsias Šv. Mikalojaus ir Šv. Jono bažnyčias, bet ir aktyviai dirbo pastoracinį darbą su lietuviais ir žemaičiais, nes prie Kuršo vyskupijos 1237 m. buvo prijungta beveik visa etnografinė Lietuva.

Apeinant ištisą 770 metų istorinį ratą, lyg ir vėl atsiduriame tame išeities taške. Atrodytų, kad Klaipėda vėl įkuriama antrą kartą, tačiau šį kartą nešanti „prisikėlimo“ įvaizdį ir aureolę.“

„Oratorija, susidedanti iš įžangos ir 7 dalių, parašyta simfoninio orkestro vario grupei, mišriam chorui, solistams (diskantas, sopranas, tenoras, baritonas), mušamųjų grupei, solo instrumentams – smuikui, violončelei, birbynei ir klavišiniam instrumentui.

Tarp pagrindinių jos veikėjų – Kuršo vyskupo Heinricho ir pilies komtūro Eberhardo iš Zaino – yra ir Mėmelė.

Tai senovinis Nemuno upės pavadinimas, įgavęs simbolinį moteriško prado pavidalą. Kūrinyje nesiekėme laikytis istorinės Vakarų Lietuvos chronologijos bet pateikti žmogiškąją, suromantintą miesto įkūrimo versiją“, – apie savo naujausią kūrinį pasakoja kompozitorius.

Oratorijos pastatymo kūrėjų ir premjeros atlikėjų komanda irgi išskirtinai klaipėdietiška: muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierė Rūta Bunikytė, kostiumų dailininkė Vilija Šuklytė.

Tarp pagrindinių vaidmenų atlikėjų: Vyskupas – Valdas Kazlauskas, Magistras – Aurimas Raulinavičius, Mėmelė – Judita Butkytė-Komovienė ir kt. Vokalines partijas atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai ir choras.

Planuojama, kad diskanto solo dainuos choro „Gintarėlis“ narys Arijus Agurkis.

Premjeros rėmėjos „Limarko grupės“ prezidentas Vytautas Lygnugaris neabejoja, kad Klaipėda turi kuo didžiuotis ir privalo kuo įsimintiniau paminėti šią datą: „Klaipėda, kaip seniausias Lietuvos miestas, mūsų valstybės istorijoje užima ypatingą vietą, todėl šiame kontekste verta pabrėžti ne tik  jūrinio miesto išskirtinumą, bet ir deramai prisiminti jo gilią istoriją.

Linkiu, kad mūsų miesto išskirtinumas sudomintų kuo daugiau žmonių iš viso pasaulio, o čia gyvenantys visada su pagarba ir pasididžiavimu minėtų savo miestą“.