Palangos koncertų salėje atgims Marcinkevičiaus „Mindaugas“

Šiuolaikiškas žvilgsnis

Naujausią spektaklį atkurianti režisierė Marija Simona Šimulynaitė dramą įvilko į modernų šiuolaikinį rūbą. Šis „Mindaugas“ yra išskirtinis – aktyvus, judrus, vizualus, plastiškas ir temperamentingas“, – išduoda režisierė.

Pasak šiuolaikinio meno kūrėjos, įspūdingo reginio tikslas – pritraukti jaunąją žiūrovų kartą. Todėl tai geriausia daryti bendradarbiaujant su jaunąja artistų karta ir mąstyti šiuolaikiškai.

J. Marcinkevičiaus poemos herojai – brandūs 50-60 metų vyrai. Tačiau režisierė nusprendė suburti jauną artistų komandą. Spektaklyje vaidmenis kuria 13 jaunų vyrų ir viena aktorė – Morta.

„Kadangi „Mindaugas“ yra Lietuvą vienijanti drama, nutariau aktorių ieškoti ne tik Vilniaus, bet ir kituose šalies teatruose – Panevėžio Juozo Miltinio, Kauno dramos teatre bei kt. Projekte taip pat šoks profesionalūs Baltijos Baleto teatro šokėjai. Mindaugo vaidmenį atliks Panevėžio J. Miltinio dramos teatro aktorius Jonas Čepulis“, – pasakojo M.S. Šimulynaitė.

Scenografija minimalistinė, bet daugiafunkcinė.

Spektaklio scenografijos štrichu bus mobilūs laiptai, nukloti raudonu kilimu bei auksinėmis detalėmis, vedantys į „dangų“, į „karūną“, „šlovę“, „teisybę“, “žinomumą”. Režisierė išduoda, kad pagrindinė dekoracija bus daugiafunkcinė. Spektaklio scenografijai išskirtinumo suteiks vaizdo instaliacijos.

„Su daugkartiniu projektų partneriu Rimu Sakalausku visada ieškome simbolio dramaturgijoje, jį pateikiame įspūdingai, šiuolaikiškai, suprantamai ir vizualiai patraukliai. Ypač šių laikų jaunajai kartai“, – sako režisierė.

Moderniam spektakliui muziką kūrė kompozitorius Mykolas Natalevičius, kurio kūryboje susilieja folkrokas ir vargonų elektroninės sintezės.

Tiesa, nepaisant modernaus rūbo, M.S. Šimulynaitė stengėsi laikytis J. Marcinkevičiaus parašytos poemos kontūrų.

„Žiūrovai išvys kūrinį, kurio tematika aktuali ir šiomis dienomis. Poema buvo rašoma sovietinės priespaudos metasi (1968). Tai reiškia, kad J. Marcinkevičius negalėjo laisvai mąstyti ir rašyti taip, kaip nori, o tai be galo jaučiasi poemoje.

Tekstas rašytas konservatyviai, neišsišokant, atsargiai. Poemos stilių galima lyginti su klasės pirmūno laikysena. Man norisi išleisti J. Marcinkevičiaus tekste įstrigusias mintis veiksmais ir vaizdais, ištransliuoti viską ko rašytojas negalėjo sau leisti realizuoti. Jis negalėjo perlenkti lazdos, nes tuometinė valdžia būtų uždraudus išleisti kūrinį.

Todėl statydama šį spektaklį noriu atskleisti teisybę, kuri poemoje be galo jaučiama „tarp eilučių“, herojų santykiuose ir poelgiuose.

Spektaklis laukė savo valandos

Režisierei keista, kodėl šis, beveik prieš 50 metų parašytas, kūrinys ilgą laiką niekur nebuvo statytas, ir iki dabar, šis pastatymas yra dar vis vienintelis spektaklis Lietuvos teatro lauke, kurio tematika aktuali ypač dabar, kada vyskta karas Ukrainoje, kada žmonės žudo vieni kitus dėl turtų, žemių, naftos, bei kitų nesuvokiamų dalykų.

„Manau, kad ta diena išaušo – būtent dabar reikia pradėti kovoti už savo teises ir gerovę… Šis spektaklis byloja apie mūsų laikų aktualijas. Dabar mes, kaip tie XIII a. lietuviai, išsiskaldę po savo pilaites, žemeles, nedrįstame jungtis, vienytis.

Nors ir baisiais būdais, bet Mindaugas bandė visą Lietuvą apjungti. Ar jam pavyko?

Manau, kad taip. Kronikose daug kur rašoma, kad lietuviai be galo kantri, stipri, galinga ir kovinga tauta. Noriu, kad šis spektaklis įkvėptų „tik tok” kartą būti ryžtingesniais, ne paliegusiais.

Noriu, kad mes vienytumėmės ir kovotume už Lietuvą – tokią, kokią norėjo matyti Mindaugas, bei Marcinkevičius, kokią, mes norime ją matyti dabar”, – neabejoja režisierė. Bilietus galima įsigyti Bilietai.lt