Muziejus kviečia švęsti Klaipėdos miesto gimtadienį kartu

Ta proga Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, prisidėdamas prie daugybės kitų šiai jubiliejinei sukakčiai skirtų iniciatyvų, kviečia aplankyti unikalias parodas, dalyvauti tarptautinėje konferencijoje-diskusijoje bei tapti senųjų amatų, pramogų ir žaidimų šventės dalyviu.

Liepos 29 d. 16.00 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma fotografijų paroda „Klaipėdiečiai ir rytprūsiečiai. Portretų galerija iš muziejaus mecenatės Marinos Kulčinskajos rinkinio“ (veiks iki rugsėjo 10 d.). Iš įvairių Europos šalių aukcionų surinkta kolekcija, kurios dalis pristatoma šioje ekspozicijoje, leidžia susipažinti su XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės žymiausių krašto fotografų portretinio žanro subtilybėmis. To meto Rytų Prūsijos ir Klaipėdos fotografų darbai puikiai techniškai atlikti, pasižymi įtaigumu ir menine išraiška. Juose užfiksuotos laikmečio žymės – rūbai, šukuosenos, aksesuarai, aplinka. Renginyje dalyvaus dr. M. Kulčinskaja ir Klaipėdos m. sav. Kultūros skyriaus vedėja E. Deltuvaitė, šventinio vakaro atmosferą kurs arfininkė D. Docienė bei aktorė V. Kojelytė.

Liepos 30 d. 10.00 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks Klaipėdos miesto savivaldybės rengiama tarptautinė konferencija-diskusija „Istoriniai miestai. Praeities siluetų ilgesys – refleksijos ir ateities modeliai“. Dalyvauti joje gali visi norintys.

Tą pačią dieną, liepos 30-ąją, nuo 12.00 iki 18.00 val. Klaipėdos piliavietėje žiūrovus kvies teatralizuota programa, priminsianti svarbiausius Klaipėdos istorijos momentus – nuo miesto įkūrimo iki lemtingųjų 1923-ųjų sausio įvykių.

Renginio dalyvių lauks kuršių genties gyvenimo būdo pristatymas, viduramžių riterių pasirodymai, senoviniai šokiai ir muzika, ginkluotės bei šarvuotės ekspozicija. Visi norintys galės išmėginti savo jėgas ir vikrumą žaidžiant senuosius žaidimus, išgirs legendas apie Klaipėdą.

Šventinėje programoje „atgis“ Prūsijos karalienė Luizė, vėtrungių atsiradimo pradininkas Ernstas Vilhelmas Berbomas, skambės Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos įvykių liudijimai.

Aikštėje taip pat šurmuliuos amatininkai, pasirengę pademonstruoti kaip senovėje buvo gaminami stiklo karoliukai, siuvami odiniai kapšai ir diržai, gaminami įvijiniai žiedai bei pasaginės segės, muilas, rišamos knygos, kepama ruginė duona. Lankytojai išvys Klaipėdos renesanso keramikos dirbinių – keptuvių, dubenų, koklių – gimimo procesą, grožėsis dekoruojamomis lėkštėmis.

Rugpjūčio 1 d. 14.30 val. Pilies muziejaus šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) lankytojai laukiami parodos „Neįteikta dovana karalienei Luizei“ pristatyme (veiks iki rugsėjo 17 d.). Istoriniai šaltiniai liudija, jog Napoleono karų metu Prūsijos karalienė Luizė su šeima vienerius metus nuo 1807 m. sausio iki 1808 m. sausio gyveno Klaipėdoje. Karalienė čia buvo mylima ir garbinama, o ištikimi Klaipėdos pirkliai nutarė padovanoti jai išskirtinę puošmeną – ispanų meistrų Berlyne pagamintą aukso siūlais siuvinėtą suknelę. Dėl ankstyvos karalienės mirties jos nespėta įteikti, tačiau žymios Ankerių giminės namuose Rusnėje ilgus metus buvo saugomas suknelės fragmentas. Giminės palikuonis Tilmanas Kroekeris 2021 m. rugpjūtį šią unikalią relikviją padovanojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Prabangus XIX a. pr. audinys buvo restauruotas ir dabar pirmąjį kartą eksponuojamas lankytojams. Renginyje dalyvaus Klaipėdos Rotary klubo „Karalienė Luizė“ ir Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugijos „Nidden“ atstovai.

Renginiai nemokami.

Detalios Klaipėdos šventinių renginių programos ieškokite www.mlimuziejus.lt, www.kulturosuostas.lt.

Šventinių muziejaus renginių organizatoriai: Klaipėdos miesto savivaldybė, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Partneriai: Klaipėdos Rotary klubas „Karalienė Luizė“, Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugija „Nidden“, Klaipėdos etnokultūros centras, „Klemencov Group“

Dalyviai: gyvosios istorijos klubas „Pilsots“, VŠĮ „Viduramžių pasiuntiniai“, Klaipėdos karybos istorijos klubas, VŠĮ „Etnopramogos“, Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“, VŠĮ „Vilniaus puodžių cechas“, amatininkų klubas „Dvaro meistrai“