Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras ir pianistas Dmitrijus Golovanovas pristato programą „Džiazo miestas“

Orkestras jau ne vienerius metus entuziastingai atlieka Lietuvoje dar tik po truputį atrandamą, tačiau nepaprastai turtingą ir įvairialypį simfoninio pučiamųjų žanro repertuarą.

Vienas programoje skambėsiančių kūrinių – amerikiečių kompozitoriaus Dana Wilsono Koncertas džiazo fortepijonui ir pučiamųjų orkestrui.

Kuo šis kūrinys skiriasi nuo įprasto Koncerto fortepijonui, kuriame simfoninis orkestras galynėjasi su solistu–virtuozu?

Anot programos svečio, pianisto Dmitrijaus Golovanovo, šis koncertas pirmiausia išsiskiria savo formos koncepcija: „Solisto improvizacija čia šiek tiek apribota notacijos – yra forma ir gairės, kuriomis turiu sekti.

Tai, ką grosiu ir kaip grosiu, priklauso ne tik nuo manęs, bet ir nuo salės, fortepijono, akustikos, orkestro energijos, mano paties energijos, į kurią atvesiu orkestrą, nuo nuotaikos, kuri dominuos būtent tuo momentu, nuo publikos palaikymo ir daugelio kitų aplinkybių. Improvizacija yra tarsi pokalbis, kuriam pašnekovas pasiūlo temą, o kitas ją papildo.

Mano manymu, tai be galo įdomu – džiazo tradicijoje įprasta girdėti mažesnių sudėčių ansamblius, o čia dalyvauja didelis orkestras.“

Dana Wilsono kūrinys – savotiškas reveransas Klaipėdai, pelnytai tituluojamai Džiazo miestu dėl čia vykstančio džiazo festivalio ir bendruomenės.

Tiesa, koncerte taip pat skambės ir šiuolaikiniai lietuvių autorių kūriniai, savotiškai papildysiantys džiazo muzikos intonacijas.

Vienas jų – nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės, kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės opusas „4 Forces“ („Keturios jėgos“).

Niujorke gyvenančią kompozitorę įkvėpė visatą valdančios jėgos – gravitacija, elektromagnetinė galia bei silpnoji ir stiprioji branduolinės galios: „Kūrinys atskleidžia, kaip didesnės jėgos kontroliuoja ir paveikia savarankiškus balsus didesnės masės viduje, atskleidžia skirtingus sąveikos būdus kontrastuojančiomis faktūromis“, – pasakojo Ž. Martinaitytė.

Koncerte išgirsime dar vieną lietuvių kompozitoriaus kūrinį – Antano Kučinsko opusą „Saulės lietus“, kuriame pasitelkiamos dermės, neretai sutinkamos ir džiazo muzikoje.

Tai vientisas, vienos dalies kūrinys su šviesia kulminacija, tarsi saulės blyksnis, pavasariškai nušviečiantis bundantį miestą.

Programoje laukia ir premjera – amerikiečių kompozitoriaus Franko Tichelio kompozicija „Blues Shades“ („Mėlyni atspalviai“).

Džiazo muzikoje gana įprasta sąvoka „mėlynoji gaida“ (angl. „blue note“), reiškianti, jog garso aukštis specialiai iškreipiamas nuo įprastinio derinimo.

Tai – kiekvieno improvizuojančio džiazo atlikėjo vizitinė kortelė, skambanti vis kitaip.

Programą rengiantis orkestro vyriausiasis dirigentas Karolis Variakojis kalba, jog džiazo sąvoka nebūtinai sietina su vienu konkrečiu laikotarpiu muzikos istorijoje: „Pati džiazo sąvoka yra plati ir priklausomai nuo konteksto, gali sufleruoti skirtingas stilistines prieigas.

Šiuo atveju, mūsų programa daugiau atliepia džiazo idėją per tam tikras intonacijas, žinoma, atsispiriant nuo pagrindinio programos kūrinio, Dana Wilsono Koncerto džiazo fortepijonui, kuriame gausu improvizacinių elementų.“

Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro ir pianisto Dmitrijaus Golovanovo programa „Džiazo miestas“ skambės balandžio 17 d., 18.30 val., Klaipėdos koncertų salėje.