Klaipėdos dramos teatre inauguruojami „Esminiai mazgai“ – į bendruomenės sutelktį nukreipti renginiai

Akivaizdžiai auganti iniciatyva

„Socialinės savaitės idėja prieš daugiau nei šešerius metus gimė iš poreikio megzti dialogą su visuomene, kalbėti įvairiomis socialiai jautriomis temomis, rodyti spektaklius, rengti susitikimus ir pan. Einant laikui supratome, kad yra didesnis poreikis šiems renginiams, tad praėjusiais metais Socialinė savaitė išaugo į mėnesį, o šiemet dėliodami socialinių iniciatyvų programą supratome, kad nebetelpame į mėnesį ar net kelis, kad į visi šie renginiai išsklinda per visus metus. „Rūbo“ keitimas nurodo, kad augame, plečiamės ir įvairūs į bendruomenės sutelktį orientuoti renginiai tiesiog tampa mūsų kasdienybės dalimi“, – pasakojo „Esminių mazgų“ renginius kuruojanti kultūros projektų koordinatorė Lina Lencevičiūtė.

Dirbtuvės žmonėms su įvairiomis negaliomis pirmą kartą vyko pernai, tuomet didelės sėkmės sulaukusį susitikimą vedė daug patirties šioje srityje turintis lenkų režisierius Grzegorz Bral. Šiemet dirbtuvių nuspręsta surengti daugiau, net keturias: žmonėms su regos negalia, žmonėms su klausos negalia, žmonėms su judėjimo negalia bei žmonėms su raidos sutrikimais. Visas jas ves keturi Klaipėdos dramos teatro aktoriai: Digna Kulionytė ir Jonas Viršilas bei Samanta Pinaitytė ir Karolis Maiskis. Anot L. Lencevičiūtės, auditorijų nutarta nemaišyti, siekiant kuo geriau atliepti kiekvienos žmonių grupės poreikius ir specifiką, „neriame į šią veiklą su dideliu smalsumu ir jauduliu. Manau, kad dalyviams tai irgi bus nauja ir įdomi patirtis, dar labiau juos suartinanti su teatru. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad teatro trupės aktoriai rodo didelį susidomėjimą, palaikymą įvairioms teatre vykstančioms iniciatyvoms, manau, kad tai dar labiau įprasmina jų profesiją. Anksčiau socialinė veikla buvo naujiena visiems, kurioje ne visi ryžosi dalyvauti ir tai kėlė daug klausimų, diskusijų, tačiau dabar tai šiltai priimama įprasta teatro veiklos kasdienybė“.

Dirbtuvių šturmanai – teatro aktoriai

Kūrybinės dirbtuvės pirmiausia yra įtraukiančio, gerai nuteikiančio susitikimo erdvė, kurioje su patyrusiais vedliais kūrybiškai pažvelgiama į, rodos, elementarius dalykus. Pavyzdžiui, kūną. Kaip sakė aktorė Samanta Pinaitytė, kartu su Karoliu Maiskiu planuodami užsiėmimus žmonėms, turintiems regos ir klausos negalias, didžiausią dėmesį skyrė kūno lavinimui, „tai nėra fizinės treniruotės, kaip gali iškart nuskambėti. Tai – kompleksiniai pratimai, padedantys geriau pažinti savo kūną, susidraugauti su juo ir įgalinti jį mums padėti kasdieniniame gyvenime. Mano nuomone, kūnas yra tarsi mūsų vidinis veidrodis ir gali atspindėti net mūsų psichologinę būseną bei savijautą. Todėl labai svarbu mokėti į jį „įsiklausyti“ ir tinkamai juo pasirūpinti“.

Kiekvieno individo santykis su kūnu yra unikalus, tuo tarpu žmonėms su įvairiomis negaliomis jis atsiskleidžia šiek tiek kitaip. „Negalint turėti vieno pojūčio, suaštrėja kitas, įdomu stebėti, kaip tai veikia kūną. Dažnais atvejais gali atsirasti daug nereikalingų įtampų kūne, kurios blokuoja laisvą judėjimą. Tada svarbiausia yra išmokti tas įtampas atpalaiduoti. Tą susitikimų metu ir bandysime daryti ne tik pratimų, bet ir vaizduotės pagalba. Kūnas turi mums padėti, o ne trukdyti“, – pasakojo S. Pinaitytė.

Kadangi dirbtuvių vedliai – aktoriai, svarbi jų dalis yra teatras. „Viskas bus paremta improvizacijomis, etiudais, teatrinėmis situacijomis“, – minėjo aktorius Jonas Viršilas, jis su kolege Digna Kulionyte ves dirbtuves žmonėms su raidos sutrikimais ir žmonėms su judesio negalia. Abu aktoriai su kiekviena grupe laiką dalinsis pusiau – J. Viršilas koncentruosis į viešojo kalbėjimo įgūdžių stiprinimą, o D. Kulionytė – į sąmoningą kūno pažinimą ir laisvinimą.

„Teatras daugiausiai pasireikš per vaizduotės naudojimą, mėgstu savo užduotyse skatinti naudotis fantazija, pavyzdžiui, prašau įsivaizduoti, kad žmogaus antakiai yra didžiuliai dažais įtvinkę šepečiai, su kuriais jis dažo lubas, arba, dirbant poromis, kad vienas iš partnerių yra kito balsas“, – vardino J. Viršilas. Žaismingi, vaizduotę įjungiantys pratimai, anot jo, naudingi kaip priemonė, padedanti lavinti komunikacijos įgūdžius. „Vesiu scenos kalbos, viešojo kalbėjimo kursą, jame didelis dėmesys bus skiriamas artikuliacijai, kvėpavimui, bendravimo įgūdžių ir pasitikėjimo savimi stiprinimui. Siekiu, kad dalyviai galėtų laisviau ir sklandžiau komunikuoti. Turiu darbo patirties su žmonėmis, turinčiais raidos sutrikimų, teko dirbti su „Drugelio“ teatro aktoriais, dalį jų sutiksiu ir šiose kūrybinėse dirbtuvėse. Tai – šilti, talentingi žmonės, noriai visur dalyvaujantys pozityvūs maksimalistai. Esu pastebėjęs, kad drąsos kalbėti jiems netrūksta, gal sunkiau tą daryti sklandžiai, tad didesnį dėmesį kūrybinių dirbtuvių metu skirsiu žodyno turtinimui, artikuliacijai, sklandžiam gyvam kalbėjimui.“ Aktorius pripažįsta pats su nekantrumu laukiantis pirmųjų dirbtuvių, „kuriu užduotis, bet žinau, kad pats pasikrausiu geros energijos, būsiu įkvėptas ir išmoksiu kažką naujo“. J. Viršilo ir D. Kulionytės tandemas startuos spalio 20 d.

Atviras teatras – atvira visuomenė

Ne pirmus metus teatre vykstantys į didesnį jo prieinamumą ir atvirumą nukreipti procesai, pasak L. Lencevičiūtės, jau duoda matomų rezultatų, „esame užmezgę daug kontaktų su įvairiomis bendruomenėmis, organizacijomis. Labai smagu, kad jie jau žino, kad rudenį teatre vyksta įvairios socialinės iniciatyvos ir jų laukia. Visada turime daug dalyvaujančių ir įsitraukiančių žmonių. Geriausias įvertinimas, kai išgirdę apie mūsų veiklas į mus kreipiasi organizacijos iš kitų miestų, domisi įvairiais renginiais arba kviečia atvykti mus pačius“.

Kalbinti aktoriai taip pat pabrėžė teatro atvirumo svarbą. „Esminių mazgų“ iniciatyva yra labai svarbi dėl siekio įtraukti kuo didesnę bendruomenę į įvairias teatro veiklas. Supažindinti žmones su teatru tiek iš žiūrovinės pusės, tiek iš kulisų. Tai atveria galimybę geriau suprasti vieniems kitus ir užmegzti glaudesnius ryšius. Ir viliuosi, kad tai gali prisidėti prie visuomenės požiūrio į žmogų su negalia keitimo bei tinkamesnių sąlygų įtraukčiai sudarymo. Manau, kad mūsų visuomenė dar nėra pilnai pasiruošusi, vis dar stinga informacijos, pasitikėjimo, dar daug kur susiduriama su skeptišku požiūriu. Dėl to džiaugiuosi, kad mūsų teatras ieško galimybių augti šioje srityje, kad gerina aptarnavimo kokybę, didindamas ne tik informacinį, bet ir fizinį prieinamumą. Tikiu, kad kiekvienas žmogus, turintis tam tikrą negalią ar ne, privalo turėti galimybę mėgautis kultūra, jos teikiama nauda ir būti pilnaverčiu visuomenės nariu“, – sakė S. Pinaitytė.

„Esminių mazgų“ ruduo

Įvairūs spektakliai su pritaikymu, išvykstamieji skaitymai ir kitos iniciatyvos išsilieja per visą metų ratą, bet ruduo tradiciškai išsiskiria didžiausia jų koncentracija. Be keturių dirbtuvių, spalį dar numatoma pjesės skaitymo išvyka į socialinių paslaugų centrą „Danė“ bei spektaklių „Saulės vaikai“ (rež. L. Groza) ir „Varovai“ (rež. E. Seņkovs) rodymas su sutritrais, skirtais žmonėms, turintiems klausos negalią

Lapkričio mėnesį vyks susitikimas su Aiste Krušinskaite, viena iš agentūros „Hero Talents“, vienijančios modelius ir pranešėjus, turinčius negalią ar kitų kūno ypatumų, pranešėjų, taip pat bus rodomas Kauno kamerinio teatro spektaklis „Supergalios“ (rež. K. Žernytė) bei bus galima pamatyti spektaklį „Storas sąsiuvinis“ (rež. Brazys) su pritaikymu žmonėms, turintiems regos negalią.

Pilna rudens „Esminių mazgų“ programa

www.kdt.lt