KKKC Meno kieme – susitikimas su rezidente Vita Opolskyte-Brazdžiūniene

Lapkričio mėnesį KKKC meno rezidentūroje vieši tapytojų pora iš Vilniaus Vita Opolskytė-Brazdžiūnienė ir Kazimieras Brazdžiūnas. Su šių menininkų kūryba KKKC Parodų rūmų lankytojai jau galėjo susipažinti 2021-ųjų balandį veikusioje parodoje „X / Y“.

Ketvirtadienio susitikime V. Opolskytė-Brazdžiūnienė dalinsis savo patirtimis, įgytomis ir išjaustomis skirtingose lokacijose, atskleis kiekvienos rezidencijos pranašumus ir trūkumus bei parodys kūrinius, sukurtus skirtingų meno rezidencijų metu.

Menininkės domėjimosi kryptis ar meninis objektas – aplinka ir žmogaus būsena joje, ne tik susipažįstant su aplinka kaip su erdve, fizine lokacija, bet ir patiriant ją kaip būseną. Drobėse kaip koliažuose ji jungia kultūros istorijos citatas, šiuolaikinio pasaulio ženklus, faktus ir mitus, fantazijas bei sapnus.

„Dalyvaudama Diuseldorfo (Vokietija), Kremso (Austrija), Antverpeno (Belgija), Nidos meno kolonijos, Panemunės, „Sambūrio trys“ (Klaipėda) menų rezidencijose ir pleneruose, tyrinėju lokacijos identitetą, siekiu sukurti vietos specifiką atspindinčius bei reflektuojančius kūrinius bei parodyti savo pačios būseną, besikeičiančią nuo atvykimo pradžios, o galbūt net įgaunančią tam tikrų niuansų ar „kitoniškumo“, – pasakoja V. Opolskytė-Brazdžiūnienė.

– Netikrumo jausmas – nesibaigianti „tarp“ būsena (tarp namų ir kitos lokacijos) – skatina mane tapyba naudotis kaip strategija išreikšti šiai „buvimo ne savo vietoje“, „būvio nepažinioje aplinkoje“ būsenai. Šią jausenos ir strategijos sintezę įsivardinau „aklimatizacijos“ sąvoka, kurią pradėjau vartoti kaip metaforą.

Ilgainiui ši sąvoka mano kūriniuose gilėjo, apimdama ne tik psichologinius, bet ir fizinius aspektus. Intymumas čia tapo pagrindine priemone atskleisti vidinę būseną – „nuogas“ savęs bei savos aplinkos tyrinėjimas turinio plotmėje persikėlė ir į formą.

Tokiu būdu besiskleidžiantis kūrinių naratyvas tampa klausimu apie regimosios ir neregimosios realybės koegzistavimą, naujos aplinkos tyrimu bei savos būsenos vizualiniu ir patyriminiu įrodymu.“

Apie menininkę

Vita Opolskytė-Brazdžiūnienė (g. 1992) – tapytoja, aktyviai veikianti ir meno kuratorystės bei kritikos lauke. 2010 m. baigusi mokslus Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje, įstojo į Vilniaus dailės akademiją. 2013–2014 m. studijavo Karel de Grote-Hogeschoo aukštojoje mokykloje (Belgija). Sugrįžusi tęsti mokslų Vilniuje, 2017 m. tapo diplomuota VDA Tapybos katedros magistre.

Menininkė nuo 2014 m. aktyviai dalyvauja parodose, meno projektuose, konkursuose, dirbtuvėse, konferencijose, mugėse, taip pat yra surengusi 9 personalines parodas bei dalyvavusi ne vienoje meno rezidencijoje tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Tapytoja yra jaunųjų tapytojų platformos „Kontr-argumentas“ įkūrėja. Ji pelnė dvi konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ papildomas premijas. Menininkės darbų yra įsigijusios „Mo“ muziejaus, „Lewben Art Foundation“, „Cobalt“, „Atinati“ ir kitos meno kolekcijos Lietuvoje bei užsienyje.

Šiuo metu tapytoja dėsto Vilniaus dailės akademijoje, dirba publiciste kultūriniame žurnale „Nemunas“ bei užsiima individualia kūrybine veikla.

Lapkričio 17 d., ketvirtadienį, 17.30 val. KKKC Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10)   susitikimas su rezidente Vita Opolskyte-Brazdžiūniene.

Lapkričio 24 d., ketvirtadienį, 17.30 val. savo kūrybą pristatys rezidentas Kazimieras Brazdžiūnas.