Jūrų muziejus pažymi Tarptautinę Baltijos jūros kiaulės dieną

Gegužės 13 d., 10.40–14.00 val. Lietuvos jūrų muziejuje rengiama „𝐃𝐢𝐞𝐧𝐚 𝐛𝐞 𝐩𝐥𝐚𝐬𝐭𝐢𝐤𝐨. 𝐃𝐞𝐝𝐢𝐤𝐚𝐜𝐢𝐣𝐚 𝐉𝐮̄𝐫𝐨𝐬 𝐤𝐢𝐚𝐮𝐥𝐞𝐢“, skirta tarptautinei Jūrų kiaulės dienai.

Renginyje dalyvaujančių Klaipėdos Vitės progimnazijos ir Klaipėdos Jūrų Kadetų mokyklos moksleiviai muziejuje aktyviai kvies į susitikimus, pokalbius muziejuje įrengtose specialiose ekostotelėse ir dovanos daiktus, kurie nusipelno gyventi antrąjį gyvenimą. Tokių daiktų raginami atsinešti ir lankytojai.

Baltijos jūrų kiaulės diena – tarptautinė, skirta akcentuoti Jūrų kiaulės – Baltijos banginuko problemas.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjo biologo Sauliaus Karaliaus, aktualiausia iš jų – Jūrų kiaulių skaičiaus mažėjimas.

– Šiam mažėjimui didžiulę įtaką turi Baltijos jūroje esantys II Pasaulinio karo ginklai, –sako biologas, – taip pat, mažėjantis žuvies kiekis, žvejų tinklai ir vis didėjanti jūros tarša šiukšlėmis, kurių didžiausia dalis yra plastikas. Plastikas apskritai yra dažniausias taršos šaltinis visame pasaulyje. Nuo šios taršos kiekvienais metais žūna apie 100 tūkstančių vien jūros gyvūnų. Ne išimtis ir Baltijos jūra, kuri jau dabar yra viena iš užterščiausių jūrų pasaulyje. Kiekvienais metais į Baltijos jūrą yra išleidžiama net 40 tonų mikroplastiko.

Muziejus į savo renginį pakvietė ir tvarios mados namus META, kurių atstovai pasakos apie antrinio rūbų panaudojimo svarbą. Nes antrinis rūbų panaudojimas – tai vienas lengviausių ir smagiausių taršos stabdymo būdų.

– Ar kada muziejuje esate susikūrę tvarų, stilingą savo aprangos derinį? – intriguojančiai klausia Kultūrinės veiklos koordinatorė Ieva Jašinskienė. – Šią dieną turėsite puikią progą tai padaryti. Muziejaus biologai ir edukatoriai papasakos, kas yra Baltijos jūros kiaulė, kur ir kaip ji gyvena, su kokiomis ekologinėmis bėdomis susiduria.

Jūrų kiaulės diena – tarptautinė diena, kurios metu gilinimąsi į Jūrų kiaulės – Baltijos delfino problemas. Aktualiausia iš jų – Jūrų kiaulių skaičiaus mažėjimas. Šiam mažėjimui didžiulę įtaką turi Baltijos jūroje esantys II Pasaulinio karo ginklai, mažėjantis žuvies kiekis, žvejų tinklai ir šiai dienai vis dažniau sutinkama šiukšlių tarša. Būtent šios didžiausią dalį sudaro plastikas. Plastiko tarša – viena iš dažniausiai sutinkamų taršų visame pasaulyje. Nuo šios taršos kiekvienais metais žūna apie 100 tūkstančių jūros gyvūnų. Ne išimtis ir Baltijos jūra, kuri jau dabar yra viena iš užterščiausių jūrų pasaulyje. Kiekvienais metais į Baltijos jūrą yra išleidžiama net 40 tonų mikroplastiko.

Visos dienos metu vyks Klaipėdos mokyklų rengiamas nebenaudojamų daiktų prikėlimas antram gyvenimui, taip pat bus vedamos ir edukacijos.

Baltijos jūros kiaulės diena buvo pradėta minėti Lietuvos jūrų muziejui įsitraukus į Tarptautinę ASCOBANS (Agreement on the Conservation of Small Cetaceans of the Baltic and North Seas) organizaciją, kurios tikslas – išsaugoti mažuosius banginius Baltijos ir Šiaurės jūrose. ASCOBANS susitarimas pasirašytas 1991 metais, remiant Laukinių gyvūnų migruojančių rūšių globos konvencijai (Bonos Konvencijai).

Jūros kaulės paplitusios daugiausia Šiaurės jūroje ir vakarinėje Baltijos dalyje, tačiau praeityje buvo įprastos ir prie mūsų krantų. Tarpukario metais jos neretai pakliūdavo į žvejų tinklus, būdavo stebimos nuo Palangos tilto.

–Deja, vėliau, iki pat 2001 metų, apie jas nieko nebuvo žinoma – sakė muziejaus biologas Saulius Karalius. – Ir štai 2001 metų balandžio 29 dieną gautas sensacingas pranešimas, kad Melnragėje žvejai sugavo nedidelį delfinuką. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo 22 kg svėręs jaunas jūros kiaulės patinukas, naktį pakliuvęs ir žuvęs tinkluose. 2003 metų vasario 22 dieną Lietuvos ekonominėje zonoje 70 m gylyje, traluojant buvo sugauta stambi jūros kiaulės patelė, svėrusi net 60 kilogramų.

𝐑𝐞𝐧𝐠𝐢𝐧𝐲𝐬 – 𝐧𝐞𝐦𝐨𝐤𝐚𝐦𝐚𝐬 𝐥𝐚𝐧𝐤𝐲𝐭𝐨𝐣𝐚𝐦𝐬, 𝐢̨𝐬𝐢𝐠𝐢𝐣𝐮𝐬𝐢𝐞𝐦𝐬 𝐦𝐮𝐳𝐢𝐞𝐣𝐚𝐮𝐬 𝐥𝐚𝐧𝐤𝐲𝐦𝐨 𝐛𝐢𝐥𝐢𝐞𝐭ą.