Žmonės gyvena atokiame miestelyje, kuriame jau daugiau nei 70 metų yra draudžiama mirti

Tokia taisyklė galėtų būti priimta dėl įvairių priežasčių. Tai galėtų būti kapinių vietų trūkumas arba komplikacijas sukeliančios ekstremalios oro sąlygos.

Tai viena šalčiausių vietų pasaulyje, kur žiemą temperatūra nukrenta iki minus 20-30 °C, o vietiniai gyventojai priversti dienas leisti visiškoje tamsoje.

Tačiau vasarą saulė šviečia ištisą parą.

Miestas įkurtas 1906 m. Laikui bėgant jo gyventojai suprato, kad dėl šalto klimato mirusiųjų kūnai dideliame šaltyje nesugenda.

Longyear daugiausia gyveno angliakasiai, o gyventojų skaičius siekė 2 000.

2021 m. duomenimis, miestelyje gyveno 2548 žmonės.

Gyventojai pradėjo baimintis dėl plintančių ligų, kai pastebėjo, kad lavonai nesuyra.

Tai tapo ypač didele problema, kai ant prieš šimtmetį palaidotų lavonų buvo rastas ispaniškasis gripas.

Klimato kaita jiems taip pat kelia nerimą, nes jei "amžinasis įšalas" atitirps, virusas gali vėl išplisti.

Kad taip neatsitiktų, mieste niekam neleidžiama mirti.

Vietoj to, žmonės, kurie gali greitai mirti, lėktuvu gabenami į žemyninę Norvegijos dalį.

Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto atstovas Kristianas Mejeris (Christian Meyer) pabandė paaiškinti tokius draudimus.

"Priežastis ta, kad nuolat įšalusi žemė ne tik neleidžia palaikams suirti, bet ir puikiai išsaugo jus nužudžiusią ligą, kuria vėliau gali užsikrėsti vietiniai gyventojai.

Jei atrodys, kad tu netrukus mirsi, bus dedamos visos pastangos išsiųsti tave į žemyną", - sakė jis.

Nuo 1950 m. laidoti žmones vietinėse kapinėse yra neteisėta.

Galima naudoti kremacijos urnas, tačiau šia galimybe naudojasi nedaug žmonių.

Nepagydomai sergantys žmonės yra priversti evakuotis iš salos ir likusias dienas nugyventi Norvegijoje.