Žiniasklaida įvardijo trijų rūšių ginklus, kurie galėtų pakeisti karo Ukrainoje eigą

Pažymima, kad Ukrainai pirmiausia reikia artilerijos sviedinių, kurių pagrindinis tiekėjas per pirmuosius 18 pilno masto karo mėnesių buvo JAV.

Ši amunicija kartu su papildomais šoviniais iš kitų šaltinių leido Ukrainai per dieną iššaudyti apie 10 000 šovinių, kurių pakako prilygti Rusijos baterijoms, kai okupantai per pirmąsias kelias karo savaites išnaudojo didžiąją dalį savo amunicijos atsargų.

Tačiau JAV Kongresui užblokavus naujo finansavimo Ukrainai patvirtinimą, Ukrainos kasdienės šovinių atsargos sumažėjo dviem trečdaliais, pabrėžė "The Telegraph".

Kaip nurodė žiniasklaidos priemonė, JAV stato naują artilerijos sviedinių gamyklą, o valstijos netrukus galės pagaminti apie 70 000 šaudmenų per mėnesį, kurių didžioji dalis galėtų pasiekti Ukrainą, jei bus skirtas finansavimas.

Kartu su šoviniais iš ES, taip pat atskira Čekijos iniciatyva, skubus JAV šovinių tiekimas galėtų suteikti Ukrainai ilgalaikį artilerijos pranašumą pirmą kartą per plataus masto karą, teigė ji.

Kai bus pristatyta amunicija, JAV galės patenkinti antrąjį didžiausią Ukrainos poreikį - "Patriot" SAM ir raketas jiems, pažymėjo "The Telegraph" žurnalistai.

Taigi JAV gaminami "Patriot" gali patikimai numušti Rusijos raketas ir karinius orlaivius.

Pranešama, kad šiuos SAM kariškiai veikiausiai panaudojo būtent per vasario mėnesį per 13 dienų numuštus 13 Rusijos lėktuvų.

Tačiau Ukraina turi tik tris "Patriot" baterijas, kurios yra išsklaidytos (žiniasklaida teigia, kad viena saugo Kijevą, kita - Odesą ir jos uostą, o trečia juda fronto linijoje).

Idealiu atveju Ukraina turėtų dislokuoti 1 mlrd. dolerių vertės "Patriot" baterijas kiekviename iš pusės tuzino didžiųjų miestų, taip pat po vieną bateriją rytiniame ir pietiniame frontuose, pabrėžė "The Telegraph".

Tačiau joms reikėtų nuolat tiekti raketas, kurių kiekviena kainuotų apie 3 mln. dolerių.

Padvigubinus ar patrigubinus "Patriot" skaičių būtų galima padėti Ukrainai susigrąžinti oro erdvės virš fronto linijos kontrolę ir apsaugoti savo miestus nuo didelio masto Rusijos raketų smūgių, teigė žiniasklaidos priemonė.

Po to, aprūpindamos Ukrainą artilerijos pabūklais ir "Patriot", JAV galėtų "išgelbėti vieną geriausių Ukrainos brigadų" - 47-ąją OMBr - aprūpindamos ją šarvuočiais.

Kaip nurodė "The Telegraph", šis dalinys yra pagrindinis JAV pagamintų šarvuočių, ypač tankų "Abrams" ir kovos mašinų "Bradley", kurie yra vieni geriausių pasaulyje, operatorius.

Taigi su jų pagalba pavyko pristabdyti Rusijos Federacijos žiemos puolimą Avdejevkos rajone, kai buvo sumažintas artilerijos šaudmenų tiekimas.

Tačiau JAV perdavė tik 31 "Abrams" ir apie 200 "Bradley" (kai kurie šarvuočiai buvo apgadinti mūšio lauke), po to įstatymo projektas su papildoma pagalba Ukrainai įstrigo Kongrese.  

Kai JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Maikas Džonsonas (Mike Johnson) pateiks įstatymo projektą balsavimui, Pentagonas galės paspartinti šimtų tankų ir kovos mašinų perdavimą Ukrainos kariuomenei, apibendrina "The Telegraph".

JAV teikia Ukrainai karinę pagalbą, be kita ko, nuo 2022 m. vasario mėn. prasidėjusios visiškos agresorės Rusijos Federacijos invazijos.

2023 m. spalio 20 d. JAV prezidentas Joe Bidenas pateikė Kongresui prašymą skirti papildomą maždaug 106 mlrd. dolerių finansavimą. 2023 m. spalio 20 d. prašyme, be kita ko, buvo numatyta pagalba Ukrainai (61,4 mlrd. dolerių - didžiausias paketas) ir Izraeliui (14,3 mlrd. dolerių), taip pat numatytos lėšos JAV pietinės sienos apsaugai.

Tačiau dokumento svarstymą blokavo Respublikonų partijos atstovai, kurie primygtinai reikalauja stiprinti migracijos kontrolės priemones JAV pasienyje su Meksika.

Keletą mėnesių respublikonai ir demokratai derėjosi dėl kompromisinio dvipartinio įstatymo projekto. Sabotuoti susitarimą respublikonus ragino visų pirma buvęs prezidentas Donaldas Trumpas.

Jis mano, kad JAV reikia atskiro sienos ir imigracijos įstatymo projekto, kuris jokia forma neturėtų būti susietas su užsienio pagalba. J. Baidenas kritikavo D. Trumpą, sakydamas, kad jis grasino respublikonams ir bandė juos įbauginti.

Po to, kai kelios susitarimo versijos žlugo, 2024 m. vasario 13 d. JAV Senatas pritarė įstatymo paketui, į kurį buvo įtraukta pagalba Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui, tačiau nebuvo susitarta dėl migracijos reformos ir sienų apsaugos. Jį turi patvirtinti Atstovų Rūmai.

Kovo 13 d. jos pirmininkas Džonsonas pareiškė, kad JAV Atstovų Rūmai parengs savo įstatymo projektą su pagalba Ukrainai, kuris gerokai skirsis nuo Senato priimto įstatymo projekto, rašė "The Hill".

Pasak senatorių, dalyvavusių metiniame aukštųjų rūmų respublikonų išvažiuojamajame posėdyje, B. Johnsonas jiems sakė, kad Atstovų Rūmų projekte Ukrainai gali būti siūloma parama paskolomis arba skolinimosi būdu.

Baltieji rūmai ragino B. Johnsoną pateikti balsavimui įstatymo projektą, kuriame numatyta daugiau kaip 60 mlrd. dolerių parama Ukrainai ir dėl kurio Senatas jau balsavo vasario mėn.

Kovo 18 d. respublikonų senatorius Lindsey Grahamas pasiūlė Kongresui teikti pagalbą Ukrainai kaip beprocentinę paskolą su galimybe atsisakyti sutarties.