Žiniasklaida: Bidenas tikrina, kiek jis gali padidinti spaudimą Putinui

Pirmadienį Rusijoje švenčiama Pergalės diena po stulbinančių atskleidimų apie mirtinus JAV žvalgybos dalijimosi su Ukraina rezultatus ir po to, kai J. Bidenas paragino skirti Kijevui neregėtą 33 mlrd. dolerių vertės ginklų ir pagalbos paketą - tai dar vienas neįprastas žingsnis, kuris išplėtė JAV įsitraukimą į karą.

Organizatorių nuotr.

Amerikos laikysena teikiant trečiajai šaliai tokio lygio pagalbą, kad būtų sutriuškinta JAV branduolinės supervalstybės varžovė, prieš invaziją būtų buvusi neįsivaizduojama, ypač atsižvelgiant į J. Bideno norą išvengti tiesioginio susidūrimo su Maskva.

Dėl JAV vaidmens - plataus Vakarų fronto prieš V. Putiną, dėl kurio Rusijos kariuomenė patiria didelių nuostolių, - vėl kyla klausimų, kiek toli galima stumti Kremliaus stipruolį, kol jis sureaguos.

Tai, kad dabar viešai žinoma apie vertingą žvalgybinę informaciją, kurią Vakarai siūlo Ukrainai, didina riziką, kad Putinas gali būti pažemintas ir imtis veiksmų, galinčių sukelti pavojingą eskalaciją.

Tokia tikrovė reiškia, kad J. Bidenas patiria didžiulį spaudimą apskaičiuoti, kaip toli eiti Ukrainoje, neperžengiant raudonųjų linijų, kurių V. Putinas nenustatė ir galbūt net nenustatė savo galvoje, kad būtų išvengta pražūtingo slydimo karo link.

Blaivus CŽV direktoriaus įspėjimas

Šis šešėlinis Vašingtono ir Maskvos žaidimas vyksta žiaurių kovų Rytų ir Pietų Ukrainoje fone. Per naujausią žiaurų įvykį šeštadienio popietę Rusijos lėktuvui numetus bombą ant mokyklos Luhanske, kurioje slėpėsi civiliai gyventojai, baiminamasi apie 60 žmonių žūtį.

Šios žudynės, būdingos negailestingiems Rusijos pajėgų išpuoliams prieš civilius gyventojus, pabrėžė CŽV direktoriaus Billo Burnso (Bill Burns) blaivų perspėjimą dėl naujo karo etapo pavojų.

"(Putinas) yra tokios būsenos, kad nemano, jog gali sau leisti pralaimėti", - šeštadienį Vašingtone vykusiame "Financial Times" renginyje sakė B. Burnsas. "Manau, kad šiuo metu jis įsitikinęs, kad dvigubas pasipriešinimas vis dar leis jam padaryti pažangą".

B. Burnsas taip pat sakė, kad nors JAV kol kas nemato jokių įrodymų, kad Rusija mobilizuoja mažesnio galingumo taktinius branduolinius ginklus panaudojimui Ukrainoje, negalima atmesti galimybės, kad ji gali to siekti.

Organizatorių nuotr.

"Atsižvelgdami į tai, kokius riksmus ... girdėjome iš Rusijos vadovybės, negalime lengvabūdiškai vertinti šių galimybių", - sakė B. Burnsas. "Šiuo metu, kai ... statymai Putino Rusijai yra labai dideli, ir tie pavojai šiame antrajame konflikto etape yra rimti ir jų nereikėtų nuvertinti."

Dėl šios tikrovės pirmadienio Pergalės dienos paradas, skirtas pergalei prieš nacizmą Antrajame pasauliniame kare, yra ypač simboliškas, o Vakarų stebėtojai laukia analizuodami V. Putino retoriką ir ieškodami užuominų apie tai, kaip vystysis karas Ukrainoje.

Per šią šventę V. Putinas paprastai gali pademonstruoti savo branduolinių raketų arsenalo pavyzdžius - šiemet šis reginys turės ypač gąsdinančių pasekmių.

Organizatorių nuotr.

JAV balansavimas yra ypač aštrus, nes V. Putinas jau daugelį metų aiškiai leido suprasti, kad mano, jog JAV dalyvauja ilgalaikėse pastangose nuversti jį ir nuslopinti Rusiją, todėl Vašingtone išsakyti retoriniai skirtumai dėl to, ką JAV daro ir ko nedaro dėl Ukrainos, gali būti nesuprantami Kremliaus viduje izoliuotam Rusijos vadovui.

Todėl praėjusios savaitės pranešimai apie dalijimąsi žvalgybos informacija su Kijevu yra tokie svarbūs.

"Rusus žudo ir techniką naikina ne tik sviediniai ir sviediniai "stingers"; žvalgyba taip pat yra ginklas", - buvęs nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis praėjusią savaitę sakė CNN žurnalistei Erin Burnett.

JAV ir pasauliui kylantys pavojai išryškėjo, kai laikraštis "New York Times", CNN ir kitos žiniasklaidos priemonės atskleidė, kad JAV žvalgyba prisidėjo prie sėkmingų atakų prieš aukštus Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovus ir šalies karinio jūrų laivyno flagmaną "Moskva", kuris buvo paskandintas suduodant baisų karinį ir simbolinį smūgį.

Pasirodžius naujienų pranešimams, aukšti JAV pareigūnai tvirtino, kad JAV veikė teisėtai ir visiškai legaliai, o nuo ukrainiečių priklauso, kaip vertingą mūšio žvalgybinę informaciją pritaikyti savo karo strategijoje.

"Mes teikiame jiems žvalgybinę informaciją, kad jie galėtų apsiginti nuo Rusijos agresijos ir taip pat atsidurtų tokioje padėtyje, kad būtų stipresni prie derybų stalo su rusais", - sekmadienį CNN laidoje "State of the Union" Jake'ui Tapperiui sakė JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield.

"Kaip jie panaudos šią žvalgybinę informaciją, priklauso nuo jų pačių. Tačiau mes norime užtikrinti, kad jie turėtų įrangą, informaciją ir priemones, kurios padėtų jiems kovoti šiame kare taip, kad jie galėtų apginti savo suverenitetą."

JAV atmeta Rusijos kaltinimus dėl tarpinio karo

JAV tvirtina, kad jos nedalyvauja tarpiniame kare su Rusija, o iš tikrųjų padeda Ukrainai apsiginti - šis žingsnis nebūtų buvęs būtinas, jei ne neišprovokuota Rusijos invazija.

Nežinia, kaip V. Putinas reaguoja į tokį Amerikos vaidmens apibūdinimą ir ar jis gali pasipriešinti, ypač turint omenyje katastrofišką karo būklę po stipraus ukrainiečių pasipriešinimo naudojant Vakarų ginklus ir šaudmenis.

Pavyzdžiui, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau apkaltino JAV, kad jos Ukrainoje kariauja tarpinį karą, ir perspėjo, kad dėl to pasaulinio karo rizika dabar yra "didelė".

Atskiri sprendimai dėl to, kaip JAV padeda Ukrainai, kartais iš šalies atrodo painūs ar nelogiški.

Pavyzdžiui, karo pradžioje Baltieji rūmai vetavo Lenkijos planą pasiųsti į šalį sovietinių laikų naikintuvus, kad pernelyg nesupykdytų V. Putino.

O laikraštis "New York Times" pranešė, kad JAV neteikė ukrainiečiams informacijos apie aukščiausio lygio rusų generolų buvimo vietą šalyje.

Pastarasis neigimas gali būti skirtas apsaugoti amerikiečius nuo atsakomųjų išpuolių tuo metu, kai vis daugiau JAV pareigūnų ir įstatymų leidėjų lankosi karo nuniokotame Kijeve.

Sekmadienį pirmoji ponia Jill Biden iš anksto nepranešusi apsilankė pietvakarių Ukrainoje.

Organizatorių nuotr.

Nors JAV primygtinai tvirtina, kad nesiūlė Ukrainai tikslinės žvalgybos duomenų, taip bando išvengti konflikto su Rusija, tai yra retorinė konstrukcija, kuri praktiškai gali mažai ką reikšti.

"Gali būti, kad nebuvo ketinama konkrečiai teikti dalijimosi žvalgybos informaciją ukrainiečiams, kad jie galėtų žudyti rusų generolus", - ketvirtadienį J. Clapperis sakė J. Burnett.

 

 

"Bet jei dalijatės žvalgybos informacija, kuri suteikia ukrainiečiams žinių apie padėtį, jei padedate arba nustatyti, arba sustiprinti, pavyzdžiui, kur yra vadavietė, Rusijos vadavietė, na, ten generolai paprastai traukia į vadavietes."

Vis dėlto buvęs JAV ambasadorius prie NATO Kurtas Volkeris (Kurt Volker) atmetė mintį, kad JAV Ukrainoje kariauja su Rusija.

"Mes esame pozicijoje, padedančioje Ukrainai apsiginti nuo tiesioginio Rusijos puolimo Ukrainoje. Tai nėra apie dvi supervalstybes, kurios sėdi kažkur nuošalyje ir liepia savo pakalikams eiti ir kariauti viena prieš kitą", - šeštadienį CNN laidoje "Smerconish" sakė K. Volkeris.

"Tai Rusija tiesiogiai dalyvauja bandant sunaikinti Ukrainą, vadindama ją naciais. O ukrainiečiai ginasi patys ir sulaukia daug paramos iš likusio pasaulio", - sakė Volkeris.

J. Bidenas pažadėjo didinti spaudimą V. Putinui

Organizatorių nuotr.

Rusijai gali tikti, kad pasaulis į karą žvelgs kaip į masines varžybas su Vakarais, o ne kaip į mažesnį susidorojimą su buvusia sovietine respublika jos pasienyje.

Nors V. Putino susidorojimas su nepriklausoma žiniasklaida reiškia, kad daugelis rusų negauna tikro vaizdo apie apgailėtiną savo kariuomenės veiklą, propagandinę vertę turi tai, kad kova ir vėlesni posūkiai vyksta platesnio karo su Vakarais, o ne su mažesne galia, kontekste.

Tačiau kol kas V. Putinas nesiėmė lemtingo žingsnio konfliktui išplėsti, iš dalies dėl Vakarų atgrasomųjų pajėgumų. Iš viešai prieinamų šaltinių neatrodo, kad yra įrodymų apie plataus masto kibernetines atakas prieš JAV objektus, kurių baiminosi administracija.

Rusija iki šiol nesiekė sustabdyti ginklų srauto į Ukrainą per išorines šalis - žingsnis, kuris galėtų išprovokuoti tiesioginį susirėmimą, jei jis vyktų NATO teritorijoje.

Tačiau tikimybė, kad tokie susirėmimai gali įvykti dėl Rusijos sumanymo ar klaidingo apskaičiavimo, išliks tol, kol tęsis karas. Taip pat nėra jokių ženklų, kad Vakarai mažina savo įsipareigojimus. Tiesą sakant, yra atvirkščiai.

"Šiandien kalbėjau su G7 lyderiais ir prezidentu (Volodymyru) Zelenskiu apie mūsų geležinę vienybę ir įsipareigojimą toliau stiprinti Ukrainą ir didinti skausmą V. Putinui", - sekmadienį po visuotinio vaizdo skambučio socialiniame tinkle "Twitter" parašė J. Bidenas.

J. Bideno komentaras buvo vertas dėmesio, nes iš jo buvo galima suprasti, kad Vakarai, įvedę Rusijai vienas griežčiausių istorijoje ekonominių sankcijų, vis dar bando didinti spaudimą V. Putinui.

Sekmadienį JAV paskelbė naują sankcijų etapą, kuriuo Kremliaus kontroliuojamoms žiniasklaidos priemonėms užkertamas kelias į amerikiečių reklamuotojus ir uždraudžiama šaliai naudotis JAV teikiamomis valdymo ir apskaitos konsultacijų paslaugomis.

Vakarai nesiima jokių reikšmingų diplomatinių veiksmų karui nutraukti. Šį vakuumą, matyt, lėmė Vašingtono ir kai kurių Europos sostinių jausmas, kad Ukraina dėl didvyriško pasipriešinimo ir Vakarų ginklų srauto tam tikru mastu laimėjo konfliktą. Ir Putinas rodo visus ženklus, kad nori tęsti kovą, kad ir kokia baisi būtų jos kaina.

Tačiau kartu su Vakarų spaudimu didės ir platesnė geopolitinė rizika, susijusi su šia realybe.

Organizatorių nuotr.

Stepheno Collinsono analizė, CNN

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder