Žemė sparčiai netenka gėlo vandens: NASA mokslininkai įspėja apie pavojų

Kaip rašo „ ScienceDaily“, remdamasis mokslininkų ataskaita, 2015-2023 m. palydoviniai matavimai parodė, kad vidutinis gėlo vandens kiekis sausumoje ir požeminiuose vandeninguose sluoksniuose buvo 1 200 kubinių kilometrų mažesnis nei 2002-2014 m.

„Tai du su puse karto daugiau nei prarastas Erio ežero tūris“, - sakė vienas iš tyrimo autorių, NASA Goddardo kosmoso agentūros hidrologas Matthew Rodellas.

Per sausras ūkiai ir miestai yra priversti daugiau naudoti požeminį vandenį, o tai gali lemti mažėjančių požeminio vandens atsargų ciklą. Taigi gėlo vandens atsargos senka, o lietus ir sniegas negali jų papildyti, todėl išsiurbiama daugiau požeminio vandens.

Remiantis JT 2024 m. vandens trūkumo ataskaita, dėl mažėjančio turimo vandens kiekio ūkininkai ir bendruomenės patiria įtampą, o tai gali sukelti badą, konfliktus, skurdą ir didesnę ligų riziką.

Tyrėjų grupė dramatišką pasaulinį gėlo vandens sumažėjimą nustatė naudodama Vokietijos aerokosminio centro, Vokietijos geomokslų tyrimų centro ir NASA valdomų palydovų „Gravity Recovery and Climate Experiment“ (GRACE) stebėjimus. 

Šie palydovai matuoja Žemės gravitacijos svyravimus Mėnulio masteliu ir nustato vandens masės pokyčius žemėje ir po ja.

Pasaulinių gėlo vandens išteklių mažėjimas prasidėjo nuo didžiulės sausros šiaurės ir centrinėje Brazilijoje, o netrukus prasidėjo kelios didelės sausros Australazijoje, Pietų Amerikoje, Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Afrikoje.

Tuo tarpu nuo 2014 m. pabaigos iki 2016 m. atogrąžų Ramiajame vandenyne pakilusi vandenyno temperatūra lėmė atmosferos reaktyvinių srovių pokyčius, dėl kurių pasikeitė orų ir kritulių pobūdis visame pasaulyje. Mokslininkai apskaičiavo, kad 13 iš 30 didžiausių pasaulinių sausrų, užfiksuotų GRACE, įvyko nuo 2015 m. sausio mėn.

Dėl visuotinio atšilimo atmosferoje susikaupia daugiau vandens garų. Tai savo ruožtu lemia ekstremalius kritulių kiekius. Dėl ilgų laikotarpių tarp intensyvių kritulių dirvožemis išdžiūsta ir tampa tankesnis. Dėl to sumažėja vandens kiekis, kurį dirvožemis gali sugerti lyjant lietui.

„Gausių kritulių problema yra ta, kad vanduo galiausiai nuteka, užuot sugėręs ir papildęs požeminį vandenį. Pasaulyje gėlo vandens lygis nuo 2014-2016 m. El Ninjo nuolat išlieka žemas, o daugiau vandens lieka atmosferoje vandens garų pavidalu. 

Dėl atšilimo didėja ir vandens garavimas nuo paviršiaus į atmosferą, ir atmosferos vandens sulaikymo pajėgumas, todėl sausros dažnėja ir intensyvėja, - sakė NASA Goddardo meteorologas Maiklas Bosilovičius (Michael Bosilovich).

Atsižvelgiant į tai, kad devyneri šilčiausi šiuolaikinių temperatūros rekordų metai sutapo su staigiu gėlo vandens lygio sumažėjimu, Rodelis sakė „Nemanome, kad tai atsitiktinumas, ir tai gali būti būsimų įvykių pranašas“.

Šaltinis: unian.net