Venesueloje surengtas referendumas dėl kaimyninės Gajanos teritorijos dalies užėmimo

Venesuelos rinkimų institucijos CNE duomenimis, beveik 96 proc. rinkėjų balsavo už naujos valstijos, kuri vadintųsi Gajanos Esekiba, sukūrimą ir Venesuelos pilietybės suteikimą vietos gyventojams. Tačiau konsultaciniame referendume dalyvavo tik 51 proc. iš bendro rinkėjų skaičiaus.

Venesuelos prezidentas Nicolásas Maduro su šimtais šalininkų sostinės Karakaso Bolivaro aikštėje džiaugėsi referendumo rezultatais kaip Venesuelos pergale, tačiau kol kas neaišku, kiek jis pasirengęs eskaluoti kovą su Gajana ir kokie galėtų būti tolesni žingsniai.

Gajanos prezidentas Irfaanas Ali pareiškė, kad jis ir jo žmonės nebijo Venesuelos referendumo. „Turiu žinią prezidentui Maduro: niekas, ką jūs pasakysite, jokia propaganda ar melas nepripildys Gajanos gyventojų širdžių baimės“, – sakė jis savo kalboje Nacionaliniame stadione, rašoma laikraščio „Guyana Chronicle“ pranešime. „Leiskite man pasakyti labai aiškiai: mūsų negalima sutrypti“, – sakė jis.

Gajanos vyriausybė referendumą pavadino „grėsme nacionalinei taikai ir saugumui“. Maždaug 160 000 kv. kilometrų dydžio Esekibos teritorija sudaro apie du trečdalius Gajanos ploto.

Penktadienį JT aukščiausia teisingumo institucija – Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) – nurodė Venesuelai „susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie pakeistų šiuo metu ginčo teritorijoje vyraujančią padėtį“.

Oficialiais duomenimis, visiems penkiems referendumo klausimams pritarė nuo 95,4 iki 98,11 proc. rinkėjų. Tarp jų buvo ir klausimas, ar Venesuela turėtų atmesti TTT jurisdikciją šiuo klausimu.

Dabartinės teritorijos ribos buvo nustatytos 1899 metais Paryžiaus arbitražo sprendimu.

Tačiau Venesuela remiasi 1966-aisiais, likus keliems mėnesiams iki tuometinės Britų Gvianos kolonijos nepriklausomybės paskelbimo, sudarytu susitarimu su Jungtine Karalyste, kuriame buvo numatyta derybų keliu nustatyti galutines regiono sienas, tačiau susitarimas taip ir nebuvo įgyvendintas.

Konfliktas dėl sienų pastaraisiais metais paaštrėjo po to, kai Gajana, viena skurdžiausių Pietų Amerikos šalių ir viena sparčiausiai augančių ekonomikų pasaulyje, 2015 metais suteikė JAV naftos bendrovei „Exxon Mobil“ gavybos licenciją šiame regione. Eksportas prasidėjo 2020 metais.