Tyrime teigiama, kad iki 2100 m. pavojingų karščio bangų pasaulyje padaugės bent tris kartus

Kodėl karščio bangos visame pasaulyje darosi vis intensyvesnės? 

Prognozuojama, kad šis padidėjimas įvyks vidutinių platumų šalyse, tokiose kaip JAV, Kinija, Japonija ir Vakarų Europos šalys, teigiama ketvirtadienį Harvardo universiteto ir Vašingtono universiteto mokslininkų atliktame tyrime, paskelbtame žurnale "Communications Earth & Environment".

"Pavojingas karštis" apibrėžiamas kaip 39,4 laipsnio Celsijaus (103 laipsniai Farenheito) ir daugiau.

Iki 2050 m. pavojingo karščio dienų skaičius šiame regione daugiau nei padvigubės.

Šiuo metu mirtinų karščio bangų vidutinėse platumose pasitaiko retai, tačiau tikėtina, kad šiame regione jos pradės kilti kasmet.

Pavyzdžiui, Čikagoje iki 2100 m. pavojingų karščio bangų padaugės 16 kartų, rodo tyrimas.

Dar blogesnė padėtis bus tropikuose, kur žmonės gali būti veikiami pavojingo karščio didžiąją metų dalį.

"Labai pavojingo karščio", kuris apibrėžiamas kaip 51C (124F), dienų skaičius gali padvigubėti.

Ekspertai teigia, kad toks karštis peržengia žmogaus galimybių išgyventi ribas.

Didžiausia karščio banga Kinijoje paralyžiuoja elektros energijos tiekimą. Tai, kaip ji reaguos, turės įtakos mums visiems

Prognozės buvo parengtos remiantis prielaida, kad vidutinė pasaulio temperatūra pakils 2 laipsniais Celsijaus - tokia riba nustatyta 2015 m. Paryžiaus susitarime.

Susitarime teigiama, kad pageidautinas žemesnis tikslas - 1,5 C atšilimas, ir vis labiau skatinama siekti, kad pasaulis neviršytų 1,5 C, giliau ir sparčiau mažindamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

"Rekordiniai pastarųjų vasarų karščiai taps daug dažnesni tokiose vietose kaip Šiaurės Amerika ir Europa", - pranešime spaudai teigė pagrindinis autorius Lucas Vargas Zeppetello iš Harvardo universiteto.

"Daugelyje vietų netoli ekvatoriaus iki 2100 m. daugiau nei pusę metų bus sunku dirbti lauke, net jei pradėsime mažinti išmetamųjų teršalų kiekį."

Tyrime naudotas karščio indeksas, pagal kurį vertinant karščio poveikį žmonėms atsižvelgiama į oro temperatūrą ir drėgmę.

"Šios normos pirmiausia buvo sukurtos žmonėms, dirbantiems uždarose patalpose, pavyzdžiui, katilinėse, - apie jas nebuvo galvojama kaip apie sąlygas, kurios susiklostytų lauke, aplinkoje.

Tačiau dabar jas matome", - sakė Vargas Zeppetello.

Praėjusiais metais Glazge (Škotija) vykusiose tarptautinėse klimato derybose pasaulio valstybės susitarė į šiemet Egipte vyksiančias derybas atvykti su išmetamųjų teršalų mažinimo planais, atitinkančiais Paryžiaus susitarimą.

Kelios šalys praleido terminus pateikti atnaujintus planus.

Tyrimo autoriai teigia, kad pasaulis turi rasti būdų, kaip prisitaikyti prie besikeičiančio karščio lygio, kad būtų išvengta ligų, ypač vyresnio amžiaus žmonių, lauke dirbančių žmonių ir mažesnes pajamas gaunančių žmonių, padaugėjimo.

Keletas Europos šalių yra prastai pasirengusios kovoti su ekstremaliais karščiais.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje per kelias dienas trukusią karščio bangą, kai temperatūra pirmą kartą per visą istoriją viršijo 40 °C, mažai žmonių turi oro kondicionierius, buvo atšaukti traukiniai ir ištižo oro uosto pakilimo takas.

Siekiant nustatyti, kiek ir kaip greitai turėtų kilti temperatūra, tyrime buvo nagrinėjamos esamų pasaulinių klimato modelių prognozės, žmonių populiacijos didėjimo prognozės ir ekonomikos augimo bei išmetamo anglies dioksido kiekio santykis.

Taip pat apskaičiuota, kad yra tik 0,1 proc. tikimybė, jog iki 2100 m. atšilimas neviršys 1,5 C, o jau 2050 m. pasaulis greičiausiai atšils iki 2 C.

Daugelis šalių ir įmonių siekia iki tų pačių metų pasiekti nulinį grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą - kai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis neviršija iš atmosferos pašalinamų dujų kiekio.

"Tai bauginantys scenarijai, kuriems vis dar galime užkirsti kelią", - sakė Vargas Zeppetello.

"Šis tyrimas parodo jums bedugnę, bet taip pat parodo, kad mes turime tam tikrų galimybių užkirsti kelią šiems scenarijams."

Šaltinis: CNN