Tarpgalaktinis „žvaigždžių srautas“, 10 kartų ilgesnis už Paukščių Taką, yra pirmasis tokio pobūdžio kada nors pastebėtas srautas

Astronomai atsitiktinai atrado pirmąjį žinomą tarpgalaktinį žvaigždžių taką. Gigantiškas „žvaigždžių srautas“, kuris yra maždaug 10 kartų ilgesnis nei Paukščių Takas, rodo, kad gilioje erdvėje gali slypėti daugiau šių struktūrų, atskleidžia naujas tyrimas.

Žvaigždžių srautai yra pailgos gravitaciniu būdu susipynusių žvaigždžių gijos, kurios greičiausiai buvo atplėštos nuo savo pirminių galaktikų ar ūkų dėl kitų netoliese esančių galaktikų gravitacinės traukos. Mokslininkai sukūrė daugybę šių srautų galaktikose, įskaitant Paukščių Taką. Tačiau iki šiol nė viena nebuvo atrasta tarpgalaktinėje erdvėje, t.y. erdvėje tarp galaktikų.

Tyrime, kuris lapkričio 30 d. buvo paskelbtas žurnale Astronomy & Astrophysics, mokslininkai nustatė ir sudarė pirmą tarpgalaktinių žvaigždžių srautą, besidriekiantį per spiečius, dar žinomą kaip Abell 1656, galaktikos, esančios maždaug 321 milijono šviesmečių atstumu nuo Žemės. Tyrėjai pirmąją tokio pobūdžio struktūrą pavadino Giant Coma Stream – taip pavadinta todėl, kad tai taip pat didžiausias kada nors rastas žvaigždžių srautas.

„Šis milžiniškas srautas mūsų kelią perkirto atsitiktinai“, – pranešime teigė tyrimo vadovas Javieras Románas, Kanarų salų astrofizikos instituto astrofizikas. Iš pradžių komanda tyrinėjo išsklaidytų žvaigždžių aureoles aplink Komos spiečius, siekdama išmatuoti tamsiąją materiją, supančią galaktikų grupę, kai jie susidūrė su žvaigždėtu taku.

Tyrimo bendraautorius R. Michaelas Richas, Kalifornijos universiteto Los Andžele astronomas, savo asmeniniu teleskopu atliko pirmuosius milžiniško komos srauto stebėjimus. Tada komanda kreipėsi į galingesnį William Herschel teleskopą, esantį La Palmoje, Kanarų salose, Ispanijoje, kad tinkamai ištirtų srautą.

Tyrėjai nustebo išvydę galaktikų spiečiuje slypintį žvaigždžių srautą. Struktūra yra „gana trapi struktūra priešiškoje aplinkoje, kurioje galaktikos vienas kitą traukia ir atstumia“, – teigė tyrimo bendraautorius Reynier Peletier, Groningeno universiteto Nyderlanduose astronomas. Paprastai galima tikėtis, kad masyvesnės galaktikos kažką panašaus išardys, pridūrė jis.

Komanda nežino, kaip žvaigždžių srautas išliko ir išaugo toks didelis, tačiau vienas iš paaiškinimų galėtų būti sunkiai suvokiama medžiaga, kurios jie iš pradžių ieškojo – tamsioji medžiaga. Nors ši paslaptinga esybė sudaro didžiąją dalį visatos materijos, ji iš tikrųjų yra nematoma ir gali būti aptikta tik per gravitacinę sąveiką su matoma medžiaga. Gali būti, kad galaktikų grupėje slypi tamsioji materija padėjo ištempti žvaigždžių srautą į dabartinę formą.

Tyrėjai planuoja ištirti srautą galingesniais teleskopais, kad sužinotų daugiau apie paslaptingą struktūrą ir jos kilmę. Jie taip pat tikisi išanalizuoti atskiras žvaigždes sraute, kad pamatytų, ar jos kažkaip unikalios.

Milžiniško komos upelio atradimas taip pat atveria duris daugiau tarpgalaktinių žvaigždžių srautų. Tyrėjai mano, kad ten gali būti atradimų daug daugiau, ir tikisi, kad vis tobulesni teleskopai kartu su jų radiniais galėtų padėti kitiems astronomams rasti daugiau šių žvaigždžių srautų.

Parengta pagal: www.livescience.com