Su Herakliu ir Aleksandru Didžiuoju susijusi šventykla, atrasta senovės didmiestyje Irake

Archeologai Irake atkasė dvi šventyklas, pastatytas viena ant kitos. Naujesnė helenistinė šventykla datuojama IV amžiuje prieš Kristų.

Šventykloje buvo kūrenama plyta su aramėjų ir graikišku užrašu, kuriame nurodoma „dviejų brolių davėjas“ – galima nuoroda į Makedonijos karalių, kuris užkariavo didžiąją dalį žinomo pasaulio per savo 13 valdymo metų nuo 336 m. iki 323 m.pr.Kr.

Archeologai iš Britų muziejaus Londone aptiko senesnę šventyklą atlikdami kasinėjimus Girsu, šumerų mieste, dabar žinomame kaip Tello pietryčių Irake. Kasinėjimai yra dalis nuolatinės veiklos, kurią vykdo muziejus, žinomas kaip "Girsu Project", kurio tikslas - sužinoti daugiau apie miesto istoriją.

Senesnės šumerų šventyklos liekanos buvo rastos palaidotos lygiai toje pačioje vietoje, kaip ir naujesnė statyba, kuri buvo skirta „graikų dievui Herakliui ir jo atitikmeniui šumerų didvyrių dievui Ningirsu (dar žinomam kaip Ninurta). 

Tai, kad šventykla buvo pastatyta toje pačioje vietoje, kur ji stovėjo 1500 metų anksčiau, nebuvo atsitiktinumas, o ši vieta turėjo turėti tam tikrą reikšmę Mesopotamijos žmonėms, sakė mokslininkai.

„Tai rodo, kad Babilonijos gyventojai IV amžiuje prieš Kristų turėjo daug žinių apie savo istoriją“, – sakė Rey. "Šumerų palikimas vis dar buvo labai gyvybingas".

Tyrinėdami dvigubą šventyklos vietą archeologai aptiko sidabrinę drachmą (senovės Graikijos monetą), palaidotą po altoriumi arba šventove, taip pat plytą su užrašu „du broliai“.

„Užrašas labai įdomus, nes jame minimas mįslingas babiloniečių vardas, parašytas graikų ir aramėjų kalbomis“, – sakė Rey. "Vardas "Adadnadinakhe", reiškiantis "Adadas, brolių davėjas", buvo aiškiai pasirinktas kaip iškilmingas titulas dėl savo archajiško atspalvio ir simbolinių konotacijų. Visi įrodymai rodo, kad vardas buvo nepaprastai retas."

Pats užrašas yra linktelėjimas Dzeusui, graikų dangaus dievui, kurį dažnai simbolizuoja žaibas ir erelis. Abu šiuos simbolius galima rasti ant monetos, kuri būtų nukalta Babilone „valdant Aleksandrui Makedonijai“, sakė Rey. „Jame Heraklis rodomas jaunatviškame, švariai nuskustame portrete, kuris vienoje pusėje stipriai primena įprastus Aleksandro vaizdus, o kitoje – Dzeusą.

,,Dzeusas taip pat garsiai pripažino Aleksandrą savo sūnumi per Amono orakulą", - sakė Rey'us. Jis tiesiogine prasme tapo ,,brolių davėju", nes patvirtino brolišką Aleksandro ir Heraklio ryšį.

Tačiau mokslininkai dar nežino, ar Makedonijos karalius iš tikrųjų lankėsi šioje vietoje.

„Tačiau jis galėjo turėti galimybę ten nuvykti arba būdamas Babilone, arba apsukdamas aplinkkelį pakeliui į Susos miestą“, – sakė jis. "Svarbiausia, kad užėmęs Babiloną jis galėjo sumokėti savo kariams, nes miesto ižda buvo jam atiduota. Tai reiškė, kad Aleksandras ir jo generolai kontroliavo regiono turtus."

Be artefaktų, tyrėjai taip pat rado aukų, įskaitant molines kareivių figūrėles.

„Atkurtos figūrėlės, kilusios iš įvairių helenistinio pasaulio vietų, daugeliu atvejų turėjo būti nuneštos į šventyklą lankytojų“, – sakė jis. „Tarp jų yra Makedonijos raitelių ant žirgo, kurie turi stiprių asociacijų su Aleksandru. Tačiau jie taip pat gali būti siejami su karingo didvyriškumo kultu.

„Kartu su aiškiais Aleksandrijos buvimo šventovėje ženklais, tai kelia intriguojančią galimybę, kad Aleksandras tiesiogiai ir aktyviai prisidėjo prie šventyklos atkūrimo ir (arba) kad į ją buvo įtrauktas memorialas išvykusiam makedoniečiui po ankstyvos mirties“, – padarė išvadą Rey.

Parengta pagal: www.livescience.com