Šiaurės Korėja neigia ginklų eksportą į Rusiją vykstant karui Ukrainoje

Ketvirtadienį valstybinės žiniasklaidos pranešime neįvardytas Šiaurės Korėjos gynybos pareigūnas liepė JAV liautis reiškus "neapgalvotas pastabas" ir "laikyti burną užčiauptą". 

Bideno administracijos pareigūnai anksčiau šį mėnesį patvirtino išslaptintą JAV žvalgybos vertinimą, kad Rusija pirko iš Šiaurės Korėjos ginklų, įskaitant milijonus artilerijos sviedinių ir raketų.

Maskva taip pat buvo kaltinama pirkusi ginklų, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių, iš tokių šalių kaip Iranas, bandydama sumažinti didelį tiekimo trūkumą Ukrainoje, kurį pablogino JAV vadovaujama eksporto kontrolė ir sankcijos.

Šiaurės Korėjos pareiškimas pasirodė praėjus kelioms savaitėms po to, kai Maskva JAV žvalgybos išvadą pavadino "klastote".

Šiaurės Korėjos ginklų eksportas į Rusiją pažeistų Jungtinių Tautų rezoliucijas, kuriomis šaliai draudžiama importuoti ar eksportuoti ginklus.

Šiaurės Korėjos pareigūnas pabrėžė, kad Pchenjanas niekada nepripažino "neteisėtų" JT Saugumo Tarybos sankcijų šaliai, kurias "parengė JAV ir jų vasalinės jėgos". 

Pareigūnas teigė, kad karinės įrangos eksportas ir importas yra "teisėta teisė, būdinga suvereniai valstybei", sakoma pareiškimo vertime į anglų kalbą, kurį paskelbė oficialioji Šiaurės Korėjos centrinė naujienų agentūra.

"Tačiau naudojamės šia proga, kad aiškiai pasakytume vieną dalyką.

Niekada anksčiau neeksportavome ginklų ar šaudmenų į Rusiją ir neplanuojame jų eksportuoti", - sakė pareigūnas, kuris buvo apibūdintas kaip Nacionalinės gynybos ministerijos bendrosios įrangos biuro generalinio direktoriaus pavaduotojas.

"Nežinia, iš kur kilo gandas, kurį skleidžia JAV, bet juo siekiama pakenkti KLDR įvaizdžiui", - sakė pareigūnas.

Pchenjanas naudojasi Ukrainos karu, kad paspartintų ginklų kūrimą

Ekspertai sako, kad Šiaurės Korėja, jei tik panorėtų, galėtų tapti pagrindiniu ginklų, artilerijos ir kitos amunicijos šaltiniu Rusijai, atsižvelgiant į jų gynybos sistemų, pagrįstų sovietinėmis šaknimis, suderinamumą.

Šiaurės Korėja siekė užmegzti glaudesnius santykius su Rusija net tada, kai didžioji dalis Europos ir Vakarų nuo jos atsitraukė, kaltindama JAV dėl krizės ir smerkdama Vakarų "hegemoninę politiką", kaip pateisinančią Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje siekiant apsisaugoti.

Šiaurės Korėjos vyriausybė net užsiminė, kad yra suinteresuota siųsti statybos darbininkus padėti atstatyti prorusiškus separatistinius regionus Ukrainos rytuose. 

Liepos mėn. Šiaurės Korėja tapo vienintele šalimi, be Rusijos ir Sirijos, pripažinusia Maskvos kontroliuojamų teritorijų rytiniame Donbaso regione, vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų, nepriklausomybę.

Šiaurės Korėja taip pat pasinaudojo karu kaip galimybe paspartinti savo ginkluotės kūrimą, išbandydama dešimtis ginklų, įskaitant pirmąsias ilgojo nuotolio raketas nuo 2017 m., ir taip pasinaudodama nesutarimais JT Saugumo Taryboje, kur Rusija ir Kinija blokavo Vašingtono bandymus sugriežtinti sankcijas Pchenjanui.

Šiaurės šalis savo bandymų veiklą pertraukė ne kartą grasindama branduoliniu konfliktu su Seulu ir Vašingtonu.

Paskutinis iš jų - šį mėnesį Pchenjano parlamento priimtas įstatymas, kuriuo dar labiau įtvirtinamas šalies kaip branduolinės galios statusas ir suteikiamas leidimas prevenciškai panaudoti branduolinį ginklą pagal įvairius scenarijus, kai kyla grėsmė šalies vadovybei.

Bideno administracijos specialusis atstovas Šiaurės Korėjai Sung Kimas ketvirtadienį Seule susitiko su Pietų Korėjos kolega Kim Gunnu ir išreiškė "rimtą susirūpinimą" dėl naujajame įstatyme išdėstytos Šiaurės Korėjos branduolinės doktrinos eskalavimo, pranešė Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija.

Diplomatai dar kartą patvirtino Vašingtono įsipareigojimą branduolinio karo atveju ginti Pietų Korėją visais savo kariniais pajėgumais, įskaitant branduolinius.

Sąjungininkės taip pat laikėsi kelis mėnesius galiojančio vertinimo, kad Šiaurės Korėja rengiasi atlikti pirmąjį branduolinį bandymą nuo 2017 m., ir aptarė "griežtas" atsakomąsias priemones tokiam veiksmui, sakė ministerija.