Saulės poveikis pasauliniam atšilimui: ar žvaigždės spinduliavimas iš tikrųjų degina atmosferą?

Ar Saulės spinduliavimas iš tiesų degina atmosferą ir ar tikrai Saulė kalta dėl visų šiuolaikinių klimato bėdų - papasakokite „YouTube“ kanale „Kosmosas“.

Kaip Saulė veikia visuotinį atšilimą

Besikeičiantis planetos atstumas nuo Saulės vaidina svarbų vaidmenį klimato kaitai. Keičiantis planetos sukimosi ašies krypčiai, keičiasi klimatas įvairiose planetos vietose.

Serbų klimatologas Milutinas Milankovičius apie tai kalbėjo dar praėjusiame amžiuje ir nustatė kelis pagrindinius ciklinius Žemės orbitos ir Žemės sukimosi ašies pokyčius arba svyravimus.

Vienas iš Milankovičiaus nustatytų ciklų yra ilgas periodinis Žemės svyravimas, susijęs su ekscentrinės sistemos svyravimais, sąveikaujant su kitomis planetomis.

Ekscentriškumas rodo, kad taip orbitos forma nukrypsta nuo tobulo apskritimo.

Dujų milžinų Jupiterio ir Saturno gravitacinė jėga laikui bėgant verčia keisti Žemės orbitos formą iš elipsės, ištiestos viena kryptimi, į elipsę, ištęstą kita kryptimi, t. y. keisti Žemės orbitos ekscentricitetą.

Šis procesas trunka maždaug 93 tūkst. metų.

Pasaulinio klimato pokyčiai dėl ekscentriciteto ciklo yra labai maži, nes cikliniai Žemės orbitos formos pokyčiai yra gana nedideli ir lemia nereikšmingus klimato pokyčius.

Kitas ciklas yra susijęs su Žemės sukimosi ašies precesija - procesu, kai Žemės ašis lėtai juda apskritimo kūgiu. Giroskopai taip pat pagrįsti šiuo efektu.

Kada įvyks klimato kaita

Žemė yra tarsi didžiulis aplink savo ašį besisukantis giroskopas, o pati jos sukimosi ašis nusako apskritimą.

Šio efekto priežastis - gravitacinis Saulės ir Mėnulio poveikis. Pilnas Žemės ašies apsisukimas paprastai trunka apie 25 tūkst. metų.

Ašies procesija palaipsniui keičia metų laikus, todėl jie prasideda anksčiau.

Dabar Žemė pasvirusi taip, kad sausio mėnesį šiaurinis planetos pusrutulis yra atitrauktas nuo Saulės, o pietinis pusrutulis atsuktas į Saulę.

Po 13 000 metų padėtis pasikeis.

Sausį šiauriniame pusrutulyje bus vasara, o pietiniame - žiema.

Procesijai keičiant ašies kryptį, ir iš Žemės matomi pasaulio poliai žvaigždžių atžvilgiu bus išsidėstę skirtingai.

Dabar šiaurinis pasaulio ašigalis yra ties poliarine žvaigžde. O po 13 tūkstančių metų dėl precesijos bus ties Vegos žvaigžde.

Dabar ši precesija nedaro didelės įtakos klimatui.

Šiandien Žemės ašis yra pasvirusi 23,4 laipsnio į plokštumą, kurioje Žemė sukasi aplink Saulę, tačiau šis kampas nėra pastovus.

Jis kinta maždaug 41 000 metų laikotarpiu.

Tokie periodiniai Žemės ašies kampo pokyčiai vadinami mutacija. Šiam ciklui didžiausią įtaką daro mėnuo. Didžiausią posvyrį Žemės ašis patyrė maždaug prieš 10 700 metų.

Kodėl vyksta klimato kaita

Kadangi dabar ašies posvyris mažėja, dėl to palaipsniui šiltėja žiemos ir šaltėja vasaros, o tai ilgainiui leidžia sniegui ir ledui didelėse platumose susikaupti į didelį ledo sluoksnį.

Didėjant ledo dangai, vis daugiau Saulės gaunamos energijos atsispindi atgal į kosmosą.

Tai dar labiau vėsina orą.

Šis ciklas daro didelę įtaką planetos erdviniam klimatui.

Tačiau verta atkreipti dėmesį į laiką. Šio ciklo laikotarpis yra labai ilgas ir per net kelių kartų gyvenimą pokyčiai yra nežymūs.

Persidengiančių ciklų pasitaiko 100 tūkst. metų. Paskutinis ledynmetis baigėsi tik maždaug prieš 12 tūkst. metų.

Kalbant apie atšilimą, Milankovičiaus ciklais negalima paaiškinti dabartinio visuotinio atšilimo, nes jis per greitas tokiam procesui kaip „mutacija“.