Sankcijų vežimas Baltarusijai garsiai girgžda

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba vakar surengė neformalų, už uždarų durų vyksiantį, susitikimą dėl Baltarusijos, kuri kaltinama užgrobusi keleivinį lėktuvą, kad galėtų suimti opozicijos žurnalistą, teigė diplomatiniai šaltiniai.

Po to, kai atlaikė protestų ir Vakarų sankcijų bangą, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka susidūrė su nauju spaudimu dėl sekmadienį įvykdyto priverstinio iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair" lėktuvo nutupdymo Minske ir juo skridusio disidento Romano Pratasevičiaus sulaikymo.

Tačiau diplomatai vakar žurnalistams teigė, kad mažai tikėtina, jog taryba per susitikimą susitars bent jau dėl bendro pareiškimo.

Antradienį prie raginimų paleisti R.Pratasevičių prisijungė daugiau Vakarų lyderių. ES pirmadienį per susitikimą susitarė dėl rekomendacijos vengti Baltarusijos oro erdvės ir naujų ekonominių sankcijų.

A.Lukašenkos pareiškimas

Priverstiniam „Ryanair" lėktuvo nutupdymui sukėlus tarptautinės bendruomenės nepasitenkinimą, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka vakar teigė, kad „išpuoliai" prieš jo šalį peržengė „raudonas linijas".

„Kaip ir prognozavome, mūsų priešai namuose ir užsienyje pakeitė valstybės puolimo metodus. Jie peržengė daugelį raudonų linijų, peržengė visas sveiko proto ir moralės ribas", - parlamento nariams sakė A.Lukašenka.

Baltarusijos prezidentas parlamentarams papasakojo, kad „Ryanair" lėktuvo nutupdymu Minske siekė „apsaugoti žmones". Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis teigė, kad lėktuvui buvo nurodyta nusileisti Minske po to, kai buvo gautas pranešimas iš Šveicarijos apie jame neva padėtą bombą.

Jis taip pat neigė, kad lėktuvą nusileisti privertė pakilęs naikintuvas.

„Elgiausi teisėtai, siekdamas apsaugoti mūsų žmones", - parlamentarams sakė A.Lukašenka.

Jis tikino esą kaltinimai, jog leistis Minske lėktuvą privertė „Mig-29" naikintuvas, yra „absoliutus melas".

Šveicarija, žinoma, paneigė A.Lukašenkos teiginius.

„Šveicarijos institucijos neturėjo ir neturi informacijos apie grasinimą susprogdinti bombą iš Atėnų į Vilnių skridusiame „Ryanair" lėktuve, - trečiadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija. - Atitinkamai iš Šveicarijos pusės nebuvo jokio pranešimo baltarusių tarnyboms."

Rusai antrina

Kremlius vakar pareiškė, kad nėra pagrindo abejoti Baltarusijos prezidentu A.Lukašenka, kuris stojo ginti savo sprendimo Minske priverstinai nutupdyti „Ryanair" lėktuvą ir sulaikyti juo skridusį opozicijos aktyvistą.

„Kremlius nemato priežasties netikėti Baltarusijos vadovybės teiginiais", - reporteriams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, praėjus nedaug laiko po to, kai A.Lukašenka Minske kreipėsi į įstatymų leidėjus.

„Jei tai netiesa, tuomet, ko gero, kas nors tai paneigs. Paneigimų kol kas nebūta", - teigė D.Peskovas.

Kremliaus atstovas pridūrė, kad penktadienį Sočyje planuojamas A.Lukašenkos ir V.Putino susitikimas.

Vokiečiai abejoja

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad dar yra neatsakytų klausimų dėl Rusijos vaidmens priverstinai nutupdant „Ryanair" lėktuvą ir sulaikant tinklaraštininką. Ji teigė neabejotinai iškelsianti šį klausimą, kai vėl kalbėsis su Rusijos prezidentu V.Putinu.

Komentuodama vaizdo įrašą, kuriame tinklaraštininkas Romanas Pratasevičius, be kita ko, teigia, kad su juo elgiamasi korektiškai, A.Merkel sakė: „Galiu tik pasakyti, kad įrašas kelia nerimą ir sukrečia."

Kalbėdama apie santykius su Rusijos vyriausybe, A.Merkel teigė: „Galima būti skirtingos nuomonės, bet vis tiek susitikti ir kalbėtis." Tai ji esą daranti su V.Putinu, bei agitavusi tą daryti ir ES.

„Diplomatija turi šansą tik tada, kai kalbiesi tarpusavyje", - aiškino kanclerė.

Tuo metu Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas (Heiko Maas) pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka sumokės „didžiulę kainą" už „žiaurų" priverstinį lėktuvo, kuriuo skrido šalies opozicijos aktyvistas, nutupdymą.

„Bet kuris diktatorius, kuris žaidžia su tokiomis idėjomis, turi būti priverstas suprasti, kad sumokės didžiulę kainą, - reporteriams Berlyne sakė H.Maasas. - Mūsų tikslas visuomet buvo šiomis priemonėmis paveikti A.Lukašenką ir jo valdžios aparatą, o ne civilius gyventojus."

Draudimai skraidyti

Čekija vakar laikinai uždraudė į šalį įskristi Baltarusijos oro linijų „Belavia" lėktuvams. Tokį sprendimą priėmė Valstybės saugumo taryba.

Iš Prahos į Minską paskutinis „Belavia" lėktuvas išskrido vakar vakare. Visi kiti reisai, kurie taip pat vykdavo penktadieniais ir sekmadieniais, yra atšaukti.

Pasak Čekijos prekybos ir pramonės ministro Karelo Havličeko bei užsienio reikalų ministro Jakubo Kulhaneko, Čekija tapo penktąja ES šalimi, kuri įvedė sankcijas „Belavia'i".

Švedijos transporto valdyba vakar taip pat priėmė sprendimą laikinai atšaukti Baltarusijos aviacijos kompanijai „Belavia" leidimą vykdyti skrydžius tarp Švedijos ir Baltarusijos.

„Tai profilaktinis sprendimas. Esant dabartinei situacijai, mes nematome garantuoto saugaus transporto judėjimo valdymo, - cituojamas pranešime Laivybos ir aviacijos skyriaus vadovas Gunaras Ljungbergas (Gunnar Ljungberg). - Mes puikiai suprantame, kad tai gali sudaryti keblumų keliautojams. Bet keleivių saugumas yra svarbiausia, todėl mes nusprendėme laikinai nutraukti skrydžius."

Vakar „Belavia" lėktuvas, skridęs iš Minsko į Barseloną, negalėjo palikti Baltarusijos oro erdvės ir turėjo sukti ratus. Lėktuvo skrydį sutrukdė Prancūzijos sprendimai.

Aviakompanija aiškino, kad likus trims minutėms iki pakilimo, Prancūzijos aviacijos institucijos deaktyvavo šio skrydžio planą, nepranešdamos aviakompanijai.

„Lėktuvo vadas gavo informaciją per Lenkijos oro eismo direkciją. Bandymai persitarti ore su Marselio oro eismo kontrole buvo nesėkmingi. Lėktuvas laukė ore apie dvi valandas ir grįžo į Minską", - skelbė tut.by.

Komentuoja saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius:

Sankcijas Baltarusijai pirmiausia sunku priimti todėl, kad daugelis Europos šalių vienaip ar kitaip bendradarbiauja su baltarusiais, palaiko su jais ekonominius ryšius, teikia prekes ar paslaugas, o bet kokios sankcijos visada smogia per kišenę. Tiesiog niekas nenori patirti nuostolių.

Vadinasi, europiečiams pirmiausia reikia apsispręsti, kaip kompensuoti nuostolius, kuriuos ES šalys neišvengiamai patirs įvesdamos kokias nors sankcijas.

Jeigu Briuselyje būtų sutarta, kad visos ES šalys protingai tas netektis kompensuotų iš bendro biudžeto, tuomet ir tiems sankcijų skeptikams atsirastų papildomas stimulas ir jie netektų preteksto tokiems veiksmams nepritarti.

Toks kelias ir būtų pats teisingiausias, tačiau man neteko girdėti, kad Briuselis Lietuvai kompensuotų, pavyzdžiui, už finansinius nuostolius, vykdant savo oro erdvės kontrolę, - juk dabar daugelis valstybių sustabdė skrydžius per Baltarusijos oro erdvę, o daug kas skrisdavo per Lietuvą ir čia mokėdavo pinigus.

Žvelgiant iš A.Lukašenkos perspektyvos, jo elgesys visiškai aiškus. O kaip jis kitaip gali elgtis? ES jo, kaip prezidento, nepripažįsta, Briuselyje jis yra laikomas „nelegalu". O kokios šnekos gali būti su „nelegalu"?

Bet čia egzistuoja vienas įdomus „kabliukas". Štai ES pasakė, kad jeigu Baltarusijoje bus surengti demokratiški rinkimai ir apskritai šalis pasuks nuo autoritarizmo demokratijų link, tuomet bus galima Baltarusijai padėti trimis milijardais eurų...

A.Lukašenka gali pamėginti po visų įtampų, kurios buvo, taip poliarizuoti bei savo propaganda taip nuteikti baltarusius, kad jis laimėtų ir demokratiškai surengtus rinkimus su visais tarptautiniais stebėtojais.

Tikrai nebūčiau garantuotas, kad jo baltarusiai neišrinks, todėl visai gali būti, jog A.Lukašenka mėgins pademonstruoti, kad esą režimas keičiasi į gera.

Turint gerus vadybininkus bei manipuliuotojus viešąja nuomone, laimėti jis tikrai galėtų.

Beje, tokiam laisvų rinkimų scenarijui vargu ar prieštarautų ir Rusija. Juk visi praėjusiuose rinkimuose dalyvavę kandidatai iš esmės buvo palankūs Rusijai. Aš bent jau tarp jų nematau tokių, kurie būtų grynai provakarietiški ir nusiteikę prieš Maskvą kaip Ukrainoje.

Toks nusiteikimas galėtų atsirasti ten tik tokiu atveju, jeigu Maskva padarytų klaidą ir pralietų baltarusių kraują.

Tuomet ir A.Lukašenka netektų šansų, o Baltarusija pavirstų antra Ukraina. Na, o kol taip nėra, režimas gali mėginti „sulošti europietiška korta" ir pasiimti tuos tris milijardus eurų...

Todėl demokratija nėra vien tik rinkimai. Ši sąvoka apima kur kas platesnį spektrą - nuo teisės laisvai reikšti savo pažiūras iki visų kitų laisvių, pareigų ir teisių.