Rusija: taikos pagrindas yra sumažėjusi ir neutrali Ukraina

Ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova interviu sakė, kad Maskva yra atvira deryboms, tačiau pridūrė: „Šiuo metu politinės valios taikai nematome nei Kijeve, nei Vakaruose“.

Ji taip pat teigė, kad, norint pasiekti bet kokį susitarimą, Ukraina turi turėti neutralų statusą, o rusakalbių gyventojų teisės turi būti apsaugotos.

„Neleisime, kad prie mūsų sienų egzistuotų agresyvi nacistinė valstybė, iš kurios teritorijos kyla pavojus Rusijai ir jos kaimynėms“, – sakė ji.

Rusija jau daugelį metų bando vaizduoti provakarietišką Ukrainos vyriausybę, vadovaujamą žydų kilmės prezidento Volodymyro Zelenskio, kaip neonacistinę ir panaudojo tai kaip pretekstą savo puolimui Ukrainoje.

M. Zacharova taip pat atmetė V. Zelenskio pasiūlytą „taikos formulę“, į kurią įtraukta sąlyga, kad Rusijos kariai turi palikti visą Ukrainą.

Ji sakė, kad Kyjivo pernai pateiktas pasiūlymas „neturi nieko bendra su taika ir yra ultimatumų rinkinys Rusijai, siekiant pateisinti tolesnius karinius veiksmus“.

Ukraina nori Rusijos „kapituliacijos“

M. Zacharova apkaltino Kijevą, kad šis nenori „atsižvelgti į dabartinę tikrovę ir... siekia visiškai kito tikslo – mūsų šalies kapituliacijos su Vakarų pagalba“.

„Žinoma, atsižvelgdami į tokias sąlygas mes nekalbėsime su niekuo iš Ukrainos vadovybės“, – pridūrė ji.

M. Zacharova pridūrė, kad Maskva galėtų atkurti grūdų susitarimą, pagal kurį Ukraina galėtų eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą, tačiau tik tuo atveju, jei būtų panaikintos Vakarų sankcijos Rusijos žemės ūkio bendrovėms.

„Galimybė atgaivinti Juodosios jūros iniciatyvą išlieka“, – teigiama jos rašytiniuose atsakymuose į klausimus.

2022 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė įvesti kariuomenę į Ukrainą, sukeldamas beprecedentes Vakarų sankcijas, kurios iš esmės izoliavo Rusiją nuo Vakarų.

M. Zacharova sakė, kad tos sankcijos „bumerangu atsigręžė“ prieš Vakarus ir vietoj to tik „patvirtino Rusijos valstybės tarptautinį autoritetą“.

Nuo to laiko Maskva didžiąją dalį gyvybiškai svarbaus naftos ir dujų eksporto nukreipė į Kiniją bei Indiją ir įvedė valiutos kontrolę, kad palaikytų savo nestabilią valiutą rublį.

Vakarų sankcijos „grįžo bumerangu“

2022 metais Rusijos ekonomika susitraukė, tačiau antrąjį šių metų ketvirtį vėl pradėjo augti, nepaisant didėjančios infliacijos.

„Neteisėti kolektyviniai Vakarų apribojimai nesumažino Rusijos geopolitinės įtakos“, – teigė M. Zacharova.

Šiemet, minint pirmąsias karo metines, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kurioje Rusija raginama visiškai pasitraukti iš Ukrainos.

Rezoliuciją palaikė 141 valstybė narė, 32 šalys, įskaitant Kiniją ir Indiją, susilaikė, o septynios šalys, tarp jų ir Šiaurės Korėja, balsavo prieš.

Tačiau M. Zacharova pažymėjo, kad didžioji dauguma – 80 proc. – pasaulio gyventojų gyvena šalyse, kurios nėra įvedusios jokių sankcijų Rusijai, ir kad Maskvos ryšiai su daugeliu Azijos, Afrikos, Artimųjų Rytų ir Lotynų Amerikos šalių plėtojami „stabiliai“, nepaisant „desperatiškų“ Vakarų pastangų nuteikti jas prieš Rusiją.

Pasak jos, „aktyviai kuriamos ir diegiamos naujos tarpbankinių ryšių, tarptautinių atsiskaitymų sistemos ir prekybos maršrutai, nesusiję su Vakarais“.

Apie Aziją ji sakė, kad Kinija yra „bendramintė partnerė“, su kuria Rusija siekia užmegzti ryšius, pagrįstus „visapusiška partneryste ir strateginiu bendradarbiavimu“.

Ji sakė, kad Rusija taip pat stiprina santykius su Šiaurės Korėja, ir apkaltino JAV, kad šios, „didindamos karinį aktyvumą, eina įtampos eskalavimo Korėjos pusiasalyje keliu“.

„Toks JAV kursas yra pavojingas ir gali turėti rimtų pasekmių“, – sakė ji.

Lapkričio mėnesį lankydamasis Seule JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas perspėjo, kad Šiaurės Korėjos ir Rusijos kariniai ryšiai „stiprėja ir yra pavojingi“, ir paragino Kiniją sulaikyti Pchenjaną.

M. Zacharova sakė, kad Rusija palaikys bet kurią šalį, kurios užsienio politika nesuderinta su Vakarais, siūlydama „sąžiningą ir geranorišką bendradarbiavimą, kuris nebūtų grindžiamas diktatu“.